Energetinis sertifikavimas. A, A+, A++

Batsiuvys be batų. Šį posakį galima drąsiai pritaikyti man. Jau nuo 2016 metų esu pastatų energetinio sertifikavimo ekspertas, tačiau tik dabar gavau A+ klasės energetinio naudingumo sertifikatą savo namui. Skirtingai nuo batsiuvio, pats sau batų negalėjau pasisiūti, nes pagal ekspertų darbo reglamentą

“Sertifikavimo eksperto veikla turi būti nešališka. Sertifikavimo ekspertas negali sertifikuoti objekto, jei jis pats jį projektavo, konsultavo statant ar statė, taip pat jei jis yra pastato savininkas, užsakovas ar kitaip artimai susijęs su sertifikuojamu objektu asmuo.” 

Teko naudotis kolegų paslaugomis.

Pastato energetinių sąnaudų skaičiavimai pradedami dar projektavimo stadijoje. Taip turėtų būti idealiu atveju. To prašo Lietuvos statybos techninis reglamentas (STR). To prašo ir logika, nes, na kaip pradėti gaminti automobilį nežinant būsimų jo kuro sąnaudų? Gyvenamųjų namukų atveju, projektuotojai tam skiria mažiau dėmesio, skaičiavimai atliekami atmestinai, neįmanoma tinkamai įvertinti “šalčio tiltų”, dėl skurdaus projektų detalizavimo lygio. Dėl to patyręs ekspertas užsimeta nemažai atsargos, kad pabaigus statybą užsakovas “neliktų ant ledo” netikėtai negavęs reikalingos klasės.

Su dideliais objektais yra visai kitaip. Ten sukasi dideli pinigai milimetruose. Pabandykite įsivaizduoti, pvz. 14 000 m² ploto daugiabučių kompleksas turi apie 8400 kv.m. lauko sienų, 3300 kv.m. langų. Jei Neoporas fasadui kainuoja 60 EUR/m³, tai centimetru suploninus visus fasadus sutaupoma 5000 Eur vien polistireno sąskaita. Ir čia tik per fasadus, kurie nėra brangusis pastato kvadratas. Langai yra brangusis pastato atitvaros kvadratas. Taigi atlikus išsamią geometrijos analizę, galima užsakovui sutaupyti dešimtis tūkstančių Eurų. O įsivaizduokite ką reikštų užsakovui pastačius tokio dydžio kompleksą ir statybų užbaigimo metu negauti tinkamos klasės? Netesybos butų pirkėjams, palūkanos dėl užsitęsusių statybų, išlaidos įdiegiant papildomas priemones dėl klasės ir kt. Todėl dideliuose labai svarbu smulkmeniškai pažiūrėti į energetinį projektavimą.

Kokių duomenų reikia energetinei klasei apskaičiuoti

Kaip minėjau, apie projekto Energetinio naudingumo klasę naudinga žinoti kuo ankstyvesnėje projektavimo stadijoje.  Nauda yra dvejopa –  esi tikras, kad teisingai vykdydamas projektą tikrai gausi A klasės sertifikatą. Kita nauda ekonominė – gauni naudingų patarimų iš eksperto, kurie gali sutaupyti statybos kaštus. Galbūt kai kurie projekto sprendiniai yra ekonomiškai nepagrįsti? Pvz. kiek naudingas lango išnešimas į šiltinimo sluoksnį? Kaip pigiai ir gerai įrengti plokščio stogo parapetą? Į tokius klausimus gali atsakyti tik ekspertas turintis patirties skaičiuojant šalčio tiltus. 

Išeities medžiaga reikalinga klasei nustatyti skiriasi projektavimo ir sertifikavimo stadijoje.   

 Pastato energetinio naudingumo projektavimas (projektavimo stadija)

Iš pastato projekto įmamus duomenis skaidyčiau į tris dalis

  1. Pastato geometrija;
  2. Mazgai ir detalės;
  3. Pastato inžinerija.

Pastato geometrija

Pastato planus, fasadus, pjūvius ekspertas naudoja šildomų atitvarų plotų suskaičiavimui, pastato šildomam tūriui, gabaritams nustatyti. Pagal projektą vertinamas ir šešėlio kritimas, kuris turi didelę įtaką pastato energetinei klasei. Sklypo plano brėžinys reikalingas pastato orientacijai pasaulio šalių atžvilgiu nustatyti. Jei kas sekate mano tinklaraštį žinote, kaip svarbu vasarą turėti apsauga nuo saulės, o žiema atvirkščiai. Tam padeda tinkamai suprojektuoti pastato elementai (terasos stogeliai, stogo atbrailos).

Kairėje stogo atbraila 80 cm, dešinėje padidinta iki 150 cm, tačiau vaizdo per langą neužstoja, taip pat apsaugo terasą nuo lietaus. Saulė mažiau įkaitina vidinius paviršius, mažesnė pastato perkaitimo rizika.

Liepos mėn. 22d. Vilnius

Mazgai ir detalės

Mazgai ir detalės reikalingos pastato atitvarų varžoms apskaičiuoti bei įvertinti šalčio tiltus. Projektavimo stadijoje labai svarbu iš projektuotojų “išspausti” visus privalomus mazgus, kurių prašo STR:

  1. Pastato pamatų ir sienos sandūra (su lauku ir su garažu ar kita nešildoma patalpa);
  2. Stogo ir sienos sandūros išoriniai ir vidiniai kampai (parapetas, vieta ties mūrlotu, vieta kur nėra mūrloto ir t.t.);
  3. Langų angokraščiai (viršus su sąrama, šonas, palangė, vitrininio lango montavimas ant pamato  ir t.t.);
  4. Įėjimo į namą, įėjimo iš namo į garažą durų, garažo vartų angokraščiai (viršus su sąrama, šonas, apačia ties pamatu ir t.t.);
  5. Stoglangių angokraščiai. Jei jis šlaitiniame stoge skaičiuojami trys mazgai, šonas, apačia ir viršus. Viršus ir apačia dažniausiai turi kitokius kampus, todėl šiltinimo medžiagos kiekis skiriasi;
  6. Balkono ir grindų sankirta;
  7. Su išore besiribojančios perdangos ir sienos sandūra. Tai įvairios konsolės, perdangos (pvz. perdangos virš daugiabučių prapučiamo parkingo);
  8. Fasadų išoriniai ir vidiniai kampai. Pvz. karkasinio namo kampe susiduria daugiau tašelių, todėl ta vieta turi blogesnes savybes negu standartinė siena. Kampu laikoma ir ta vieta kur gyvenamojo namo siena pereina į nešildomą garažą.

Užsakovui šiuos mazgus siūlyčiau įtraukti į projektavimo sutartį. Dėl šiltinimo storių ir medžiagų įvairovės vienbučiame gyv. name skaičiuojamų tiltų skaičius apie 15 vnt.

Pastato inžinerija

Šiuos duomenis galima rasti aiškinamajame rašte arba kitose inžinerinėse projekto dalyse. Iš čia ekspertas sužino:

  • Koks šilumos šaltinis (dujinis katilas, šilumos siurblys, miesto tinklai, kieto kuro katilas ir kt.) ir kokie jo techniniai duomenys.
  • Kokia šildymo ir vandens ruošimo sistema (kaip ruošiamas karštas vanduo, ar naudojama akumuliacinė talpa ir t.t.). Čia yra svarbu vamzdynų apšiltinimas, nes juk šiluma nuo k.v. vamzdynų taip pat šildo namą.
  • Kurios patalpos yra šildomos, kurios nešildomos. Nešildoma patalpa gali būti laikoma ir patalpa kurioje įrengtas el. radiatorius tik tam, kad apsaugotų nuo užšalimo.
  • Kurios patalpos yra vėdinamos natūralia ventiliacija, kurios rekuperatoriaus pagalba. Pvz. name kuriame įrengtas dujų katilas, o jo katilinė ir priskirta prie šildomų patalpų, dažniausiai būna natūrali ventiliacija, kai tuo tarpu kitose patalpose oras keičiamas rekuperatoriaus pagalba. Taigi nuostoliai per ventiliaciją katilinėje yra didesni ir dėl to gali būti sunkiau pasiekti norimą klasę.
  • Kokio tipo lemputės bus naudojamos name (LED, halogeninės, kaitrinės). Kaip ir vamzdžių izoliacija, tai lemia vidinius šilumos pritekius ir kaip visi supranta nuo kaitrinių namas sušyla labiausiai.
  • Kokie papildomi atsinaujinančios energijos šaltiniai planuojame projekte (kolektoriai vandeniui šildyti, saulės ar vėjo jėgainė ir kt.)

Ankstyvoje projektavimo stadijoje šios informacijos gali ir nebūti, todėl projektuotojas patariamas eksperto gali parinkti tinkamiausius inžinerinius sprendinius.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos projektuose

  • Pastato atitvarų šilumos perdavimo vertės suskaičiuojamos vien tik pagal numatomų šiltinimo medžiagų deklaruojamąją vertę, neįvertinant pataisos koeficientų. Pvz. šiltinimui naudojama celiuliozinė izoliacija turi labai didelį įdrėkio pataisos koeficientą. Jis apie 20% pablogina medžiagos savybes.
  • Neįvertintos arba neteisingai įvertintos ventiliuojamų (pakabintų) fasadų laikančios konstrukcijos, neįvertintos smeigės tinkuojamose sistemose.
  • Neįvertinta medinių konstrukcijų įtaka stoguose.
  • Purškiamų poliuretano putų vertės pateikiamos nevertinant senėjimo įtakos.

Projektuodamas savo namą tikrai tiek daug nežinojau ir galiu pripažinti, kad padariau klaidą vertindamas stogo varžą. Ji ištikrųjų prastesnė negu numačiau ir būtent dėl to nelemto įdrėkio koeficiento celiuliozinei izoliacijai. 

Kairėje varža R = 8,33 m²·K/W, dešinėje varža R = 10,11 m²·K/W

Sertifikavimo stadija

Sertifikuojant jau pastatytą pastatą, ekspertui atsiranda galimybė duomenų surinkimui naudoti ne tik projektą, tačiau ir kadastrinę bylą, užsakovo surinktas statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijas, akredituotų laboratorijų atliktus tyrinėjimus, faktiškai sumontuotų įrenginių technines dokumentacijas.  Taip pat gali būti naudojama užsakovo raštiškai pateikta informacija. 

Pastato geometrija. Sertifikavimo etapas

Pastato geometriją patogiausia pasimatuoti projekte. Man, kaip architektui, tai labai paprasta. Duomenų užtikrinimui kelias atsitiktines vietas galima pasimatuoti per privalomąjį nuvažiavimą į objektą. Labai svarbu nustatyti tikrąjį atitvarų storį ir tai galima padaryti pamatuojant angokraščius. Tačiau yra vietų, tokių kaip cokolio vidinis apšiltinimas, kuris matomas tik pastato projekte. Tokiu atveju būtų naudinga detalės brėžinys su atitinkamų statybos dalyvių parašais ir žyma “TAIP PASTATYTA”.  Kai statyba vykdoma ūkio būdu, tokias detales gali patvirtinti ir užsakovas. Rekomenduočiau visiems daryti statybų nuotraukas. Ekspertui tai labai padeda surenkant pastato duomenis. 

Statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijos

Apskaičiavus atitvarų plotus, būtina sužinoti jų šilumos laidumo vertes. Duomenis verčių skaičiavimui galima imti iš STR (statybos techninio reglamento) arba iš ESD (eksploatacinių savybių deklaracijų). Kai nepateiktos ESD – vertės imamos iš STR.

STR vertės medžiagoms dažnai būna su “baudomis”, todėl statybų metu reikia pasistengti surinkti bent šiltinimo medžiagų ESD (vatos, polistireno ir t.t.). Dažniausiai gamintojų ESD nebūna skirtos konkrečiam objektui,  o tai reiškia, kad neįmanoma identifikuoti ar būtent ši medžiaga panaudota objekte, todėl LABAI svarbu paimti ir išsaugoti krovinio važtaraštį, kuriame matoma kokiu adresu pristatyta statybinė medžiaga. Fasadams būtų idealu gauti ne atskiros šiltinimo medžiagos ESD, o visos šiltinimo sistemos kartu su smeigėmis, tinku.

Statant rangos būdu ši informacija gali būti patikrinama statybos žurnale F-54 formoje (Formoje F-54 registruojami visi statinio statyboje panaudoti statybos produktai, įrenginiai, jų gavimo data ir kokybę patvirtinantys dokumentai.).

Pasiryžusiems statybas vesti visai idealiai, galima rinkti ir kitų medžiagų deklaracijas. Pvz. keraminiai blokeliai duoda žymų efektą atitvaros šilumos laidumo vertei, tačiau čia norėčiau akcentuoti, kad ESD reikalinga ne pavieniam blokeliui, o sistemai – mūrui su klijų ar mūrijimo skiedinio siūlėmis. Jeigu norite “sukišti” į namą ypatingai šiltus blokelius, pasistenkite gauti tinkama eksploatacinių savybių deklaraciją, nes kitu atveju ekspertas ims STR vertę, kuri ne visada gali būti palanki klasei.

Langų durų vartų eksploatacinių savybių deklaracijos

Šią skiltį išskyriau, nes ji yra pati svarbiausia A “pliusų” klasėms. Neturint TEISINGAI parengtos langų, durų ar vartų  ESD negalite gauti aukštesnės negu B energetinio naudingumo klasės. Absoliučiai neturint langų ir durų ESD – negalite gauti netgi B klasės. 

ESD forma yra reglamentuota  STR 1-ame priede. Ekspertui būtini atributai:  

  1. Lango šilumos perdavimo koeficientas. Tai gali būti išbandytojo laboratorijoje identiškos langinės sistemos gaminio vertė arba objekte sumontuotų langų verčių vidurkis.
  2. Gamintojo atstovo pareigos, vardas, pavardė, parašas, deklaracijos išrašymo vieta, data. Deklaracijos negali pasirašyti pvz. langų pardavėjas, nebent jis pateiktų įgaliojimą gamintojo vardu išrašinėti deklaracijas. Būkite atidūs pirkdami langus iš Lenkijos, nemokėkite pinigų tol, kol negausite mūsų valstybine kalba pateiktos ESD.
  3. Naudinga, kai deklaracijoje yra aišku, kaip tiksliai objekte identifikuoti langų gaminius. Šiame pavyzdyje 2 punkte pateikti langų pozicijų numeriai, kurie detalizuoti priede – ten matomi lango piešiniai, matmenys, todėl ekspertas gali laisvai atpažinti juos objekte. 
  4. Pastatams, kuriems neprivalomas sandarumo testas, būtina nurodyti oro skverbties klasę.  

5. Naudinga, kai deklaracijoje yra objekto adresas. Jis dažnai rašomas prie gaminio paskirties.

6. Būtina pateikti saulės spinduliuotės praleisties koefcientą. Kai jis vienodas visiems stiklo paketams, gali būti pateikiamas ir pačioje deklaracijoje.

Priedas prie deklaracijos būtinas tada, kai pačioje deklaracijoje nepateiktos visų atskirų gaminių savybės (dydis, paketo tipas, šilumos laidumo koef. ir kt.). Būtini priedo atributai:

7. Sąsaja su pačia deklaracija;

8. Lango dydis (gali būti nurodyti matmenys, lango piešinys būtų privalumas);

9. Lango šilumos laidumo koeficientas;

10. Stiklo paketo tipas;

11. Saulės energijos praleisties faktorius. Būna gaminių su skirtingais paketais, pvz. vienas tamsintas ar pan. Tokiu atveju saulės energijos praleisties faktorių būtina pateikti  prie kiekvieno gaminio atskirai.

12. Kiekvienas priedo lapas turi būti pasirašytas to paties asmens kaip ir pati deklaracija.

13. Idealu, kai apskaičiuotas vidutinis gaminių šilumos laidumo koeficientas.

Galima pateikti tik pačią deklaraciją be priedo, jei visi gaminiai su būtina informacija lentelės forma pateikti deklaracijoje.

Taip pat galima pateikti atskirą deklaracija kiekvienam gaminiui.

Durims ir vartams galioja tokie patys reikalavimai. Jei durys neturi stiklo, saulės energijos praleisties faktoriaus pateikti nereikia.

Sandarumo testas

Šis testas reikalingas ne tik dėl formalumo norint gauti energetinio naudingumo klasę, tačiau ir norint pasitikrinti statybų kokybę. Labai svarbu testui pasirinkti tinkamą laiką statybų eigoje. Blogai, kai apdaila yra visiškai pabaigta, nes nepasiekus norimo rezultato gali tekti užsiimti apdailos ardymo darbais. Geriausia, kai pastatui atlikta tokio lygio dalinė apdaila:

  • Sienos tinkuotos, jose sudėtos montažinės dėžutės. Tai ypač aktualu keramikos blokeliams ar kitiems kiaurymėtiems mūro produktams;
  • Grindys be apdailos. Pagrindinė problema – pralaidumas sienų ir pamatų sankirtose. Kai nėra apdailos, nesunku užsandarinti vietas tarp smėlbetonio ir sienos, nesutepama galutinė apdaila;
  • Stogas apšiltintas, atliktas stogo garo izoliacijos su sienomis sandarinimas, tačiau garo izoliacija lengvai prieinama pataisymams.
  • Pravestas ir užsandarintas su lauku susisiekiantis inžineringas: šilumos siurblio freono linijos, kabeliai, vandens įvadai, nuotekų išvadai. Įrenginiai gali būti neprijungti vien dėl to, kad būtų lengviau prieiti pataisyti nesandarumus.

Akredituotos laboratorijos išduotą atlikto testo protokolą ekspertas panaudoja vertinant energetinio naudingumo klasę.

Inžinerinių įrenginių techniniai duomenys

Rekuperatoriaus, šilumos šaltinio ir kt. inžinerinių įrenginių duomenys, kaip rodo praktika, dažniausiai imami iš gamintojo pateiktų gaminio techninių specifikacijų. Įrenginių modelių identifikavimui jie nufotografuojami objekte. Ant įrenginio esantys kodai padeda ekspertui atsirinkti kas tai per produktas.

Detaliau aprašysiu rekuperatoriaus ir šilumos siurblio duomenų surinkimą, kadangi tokie įrenginiai sumontuoti mano name. 

Šilumos siurblio privaloma nurodyti sezoninį naudingumo koeficientą (SPF Seasonal Performance Factor), dar vadinamą sCOP (Seasonal coefficient of Performance). Būtent “Sezoninis” koeficientas ir išreiškia tikrąjį šilumos siurblio naudingumą. Būna, kai gamintojo techniniuose duomenyse nenurodomas sCOP, o tik COP. Tokiu atveju STR liepia imti jų lentelėse pateiktus koeficientus, kurie dažniausiai būna prastesni negi faktiniai. Taip pat svarbu pasirinkti sCOP reikšmę šaltesnio klimato zonoje ir atkreipti dėmesį į šildymui tiekiamą šilumnešio temperatūrą.

Rekuperatoriaus būtina pateikti tokius duomenis:

  • rekuperatoriaus naudingumo koeficientas;
  • elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis vienam m³ oro debitui 0,01 Wh/m³ tikslumu;
  • šildymo šaltinis oro papildomam pašildymui.

Nors, kaip rašiau senesniuose įrašuose, savo rekuperatoriaus kokybe nesu 100% patenkintas (tikiu su naujais modeliais Komfovent stipriai pažengė į priekį), tačiau dokumentaciją parengia puikiai. 

Nors ESD nesimato el. oro šildytuvo galios, tačiau šią informaciją galima rasti rekuperatoriaus techninėje dokumentacijoje.  

Rekuperatoriaus duomenys taip negali būti iš piršto laužti: 

“Rekuperatoriaus naudingumo koeficiento vertę patvirtinančiuose dokumentuose nurodyti duomenys turi būti pagrįsti bandymais pagal [3.42] nurodytus bandymo metodus.“ „3.42. LST EN 308:2001 „Šilumokaičiai. Bandymo procedūros šilumos rekuperatorių „oras–oras” ir „oras-dūmų dujos” eksploatacinėms charakteristikoms nustatyti.“;

Jei duomenų nėra arba jie nepagrįsti, turėsite tenkintis STR pateiktais rekuperatoriaus rodikliais (2 Wh/m³ rekuperatoriaus ventiliatorių elektros energijos sąnaudos ir 0,65 rekuperatoriaus naudingumo koeficientas). Su tokiais rodikliais B energetinė klasė yra geriausia, ką galite gauti. 

Pastatų energetinio sertifikato kaina

Šis tinklaraščio įrašas galbūt pats neįdomiausias būsimiems naujakuriams – standartai, koeficientai, deklaracijos, statybos techniniai reglamentai…Deja, tokia yra tvarkingų statybų rutina.

Sertifikato išdavimui atestatą branginantis ekspertas privalo:

  1. Nuvažiuoti į objektą, jį apžiūrėti, nusifotografuoti, pasimatuoti. Užsakovui suteikti pagalbą užpildant duomenų teikimo formą;
  2. Surinkti TEISINGAS deklaracijas ir kitą techninę dokumentaciją;
  3. Remiantis išmatuota pastato geometrija (projekte arba objekte) ir deklaracijomis suskaičiuoti faktines atitvarų šilumos laidumo vertes;
  4. Peržiūrėti užsakovo pateiktus šalčio tiltų skaičiavimo protokolus arba už papildomą kainą atlikti šalčio tiltų skaičiavimus, kai jie nepateikiami. Pagal naują STR’o  redakciją (Įsakymas D1-23 2019-01-11) šalčio tiltų reikšmes galima imti iš lentelės, tačiau stipriai nukenčia klasė. Pabandžiau suskaičiuoti jau pastatytą namą su lentelės vertėmis  – pastatas B klasės, pabandžiau su suskaičiuotais tiltais – A+.
  5. Visus duomenis suvesti į sertifikavimo programą ir pateikti registravimui.

Remiantis mano ir kolegų praktika pats nemaloniausias ir daugiausiai laiko “suvalgantis” darbas yra punkte Nr. 2. Dažniausiai klientai užsako sertifikatą kai namas beveik pastatytas, pinigai sumokėti, taigi gamintojai ar jų įgalioti atstovai neturi didelės motyvacijos taisyti klaidas arba rašyti deklaracijas. Klientas tampa situacijos įkaitu, o sertifikato juk reikia. Todėl labai svarbu dokumentus rinkti nuosekliai ir tikiuosi šitas įrašas padės “išspausti” iš gamintojų TEISINGUS dokumentus. Tokius atveju ir sertifikatas rasis žymiai greičiau ir pigiau.

Idealus atvejis kai ekspertas dalyvauja statybų procese, apžiūri nusifotografuoja vietas kurių vėliau nebus galima apžiūrėti, išprašo reikalingas deklaracijas iš rangovo, todėl rekomenduočiau ekspertą pasamdyti kaip techninės priežiūros dalį.

Pateikus ekspertui tvarkingus dokumentus, nesudėtingos geometrijos A ir aukštesnės klasės vienbučio gyvenamojo namo sertifikavimo kaina turėtų būti 200 EUR. Žinoma, į kainą neįtraukti šalčio tiltų skaičiavimai ir sandarumo testas.

Įrašas parengtas remiantis STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ (Įsakymas D1-23 2019-01-11)

 

 

 

 

 

 

 

 

21 Comments

  1. Andrius
    2019/02/11 14:45

    Sveiki o ka naudotumėte vieoje celiuliozės? Kas turi panšia šilumine varža ir neturėtu tokio idrėkio?
    ?

    • Laurynas
      2019/02/11 14:47

      Mineralinė vata turi mažesnį įdrėkio koeficientą.

  2. Egis
    2019/02/12 12:31

    O kokios realios sanaudos pas tamsta? Pvz uz sausi?

    • Laurynas
      2019/02/12 12:38

      Už sausį nepasakysiu, nes tik 21 kalendorinė diena buvo deklaruota. Bet galima išskaičiuoti. Už 21 (01.01-01.21) dieną – 85 eur už visą el. Vasarą būna 35 Eur. Tai galima teigti kad 50 eur ir dar šioje sumoje yra dalis karšto vandens ruošimo, nes žiemą COP vandeniui būna žymiai prastesnis. Palaikome 22 laipsnius

  3. Egis
    2019/02/12 12:48

    Na visai neprastai tada, kadangi truksta dar 10d. galima teigti jog dar 1/3 prisides prie sumos ir sildymuo bei karstam apie 78 Eur grubiai uz Sausi.

  4. A
    2019/02/12 13:52

    na 100 eur už visą elektrą labai šaunu, juk čia ir skalbyklė, džiovyklė, vyryklė, virdulys, apšvietimas, kurie pusę viso kiekio ir suvartoja.. sveikinimai pigiai eksploatuojantis.

  5. Egis
    2019/02/12 18:33

    As savo sanaudas cia atvaizduoju http://www.vorupe.eu
    Tik reiketu ziureti i kWh nes kaina pasikeite ir jos dar nepakeiciau.

    • Laurynas
      2019/02/12 18:37

      Nice! Įsidėjai Smart skaitiklių:) Papasakok, ką konkrečiai, ką naudojai kad surinti viską į vieną.

    • Laurynas
      2019/02/12 18:39

      Ir Rekupo ventiliatorius rodo. Hmm

  6. Egis
    2019/02/12 19:05

    Raspberry pi3 su OpenHab sukasi, opensource namu automatika. Kadangi ten jau yra pluginai, panaudotas Zhender rekuperatoriui valdyti ir visiems parametrams atvaizduoti. Pajungta per RS232 su aviete 🙂
    Visa kita skaitliukai is aliexpress po 20 eur su modbus kurie pajungti per rs485 i rs232 keitikli prie ESP8266. Esp8266 per MQTT viska siuncia i aviete, tada visi duomenys guldomi i inux dB duomenu baze ir atvaizduojama Grafanoje. Na ir mano logika aprasyta atskirti karsta vandeni nuo sildymo pagal 3eigio voztuvo padeti.

    • Laurynas
      2019/02/12 19:08

      Kaip ir visi panašiai. Aš labai norėčiau per openhab pasidaryti, bet neatrandu tiek laiko, Bandziau i NAS susiinstaliuot vietoj Raspberio, bet kazkur uzstrigau…

  7. Egis
    2019/02/12 19:14

    Laiko kazkiek ateme, bet padarai ir ramu 🙂

  8. Dzūkiška pirkia
    2019/02/12 23:44

    Super straipsniukas! Geras pavyzdys, kai namas jau seniai pastatytas, o tinklaraštis dar nemiręs:)
    Laurynai, sakyk – dabar lig ir lengvėja reikalavimai klasėms. Ar su naujais reikalavimais įmanoma vien gryna elektra šildantis gauti A+ klasę? Pirminį vertinimą kai darėm gavau max A klasę.

    • Laurynas
      2019/02/13 09:38

      Klasių kartelė nuleista, tačiau atsinaujinančios energijos šaltiniai rekomenduotini, dėl racionalių atitvarų storiu. Bet kokiu atveju reikia skaičiuoti, tiesiog taip paprastai tau neatsakysiu. O dėl blog’o tęstinumo:) tuoj apie remontus pradėsiu rašyti:)

  9. Dzūkiška pirkia
    2019/02/13 12:12

    Jau reikia remontų ar čia tinklaraščio skola skaitytojams:)?

    • Laurynas
      2019/02/13 12:14

      Na perdažyti medines fasado dalis jau reikia..:( Šiaip viskas gerai kol kas, nekreipiant dėmesio į vaikų nudaužytas sienas:)

  10. IK
    2019/02/15 11:30

    Laurynai, kur parašyta, kad atsinaujinančios energijos šaltiniai būtini A+ klasei?

    • Laurynas
      2019/02/15 12:18

      Pasitaisysiu, rekomenduojami, dėl racionalių atitvarų storių.

  11. Giedrius
    2019/02/15 17:01

    Norejau paklausti ar atitvaru silumines varza yra butina salyga gauti pvz A+ klase, ar tai tik labiau rekomendacija norint pasiekti, kad namas nenaudotu daugiau energijos, nei leidziama A+ klasei?
    Maciau bloguose kazkas gavo net geresne klase nei planavo, nors kaikurios atitvaru varzos nesiekia STR rodikliu tai klasei.

    • Laurynas
      2019/02/15 17:57

      Kad papraščiau būtų suprasti parašysiu primityvią formulę, kuri atsakys į tavo klausimą:
      Tavo namo sienos plotas x norminis STR koef. + tavo stogo plotas x norminis STR U koef. +….+ tavo šalčio tiltų ilgis x norminės STR tilto vertės > Tavo namo sienos plotas x FAKTINIS tavo sienos U koef. + tavo stogo plotas x FAKTINIS tavo stogo U koef. +….+ tavo salčio tiltų ilgis x FAKTINĖ tavo tilto vertė.
      Ir taip su visom atitvarom. Tai atsakymas – taip, gali kai kurios varžos būti mažesnės, tačiau sandaugų suma su Faktiniais U neturi viršyti sandaugų sumos su norminiais U.
      Be to kiti rodikliai turi tenkinti klase – c1, šiluminės sąnaudos.

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.