Grindinis šildymas

Grindinis šildymas ilgai diskutuota tema tiek su inžinieriais, tiek su gamintojų atstovais, tiek su statybininkais. Pagal esamą plokštuminio pamato detalę, šildymo vamzdis atsigula po 14 cm betono sluoksniu. Pagrindinis trūkumas tas, kad reikės daugiau laiko kol šiluma pasieks patalpą. Bet yra ir privalumas – betonas geras šilumos akumuliatorius, todėl patalpą ilgiau neatšals. Yra energetiškai efektyvių pastatų pavyzdžių, kur specialiai daromi keramzito užpildai grindyse, sienose, kad būtų akumuliuojama šiluminė energija. Bet tai daugiau skirta saulės energijai kaupti ir ją skleisti naktį. Be to, senovėje irgi buvo naudojamas šis principas. Kokliniai pečiai taip pat akumuliuodavo šilumą savo sienelėse. Nepabandžius, sunku atsakyti ar akumuliacija mano atveju pasiteisins. Tai sužinosiu tik po kito šildymo sezono, jeigu neateis pasaulio pabaiga gruodžio 21d.

Šilumos nuostolius skaičiavau savarankiškai PHPP programa, po to dar gavau rezultatus iš šildymo vėdinimo inžinierės. Rezultai panašūs. Energijos poreikis šildymui yra apie 4200kWh/a. Jeigu šildytis el. radiatoriais, tai 6 mėnesių šildymo sezonas grubiai kainuotų 4200 x 0,5 = 2100Lt, t.y. vidutiniškai 350Lt per mėnesį. Panašiai mokėdavau už 55 kv.m butą. Tikiuosi, kad šilumos siurblys sumažins šias išlaidas bent per pus – iki 175lt per menesį. Man to užtenka. Pasyviame name šios išlaidos būtų atitinkamai 87Lt.

Šildymo žingsnis irgi ilgai diskutuota tema. Galų gale nuspręsta tarpus patankinti dvigubai – iki 20 cm. Šis sprendimas grįstas mažesne šilumnešio temperatūra, ką šilumos siurbliai labai mėgsta. Be to, šiek tolygiau ir tikėtinai greičiau išils betono plokštė. Prie langų iki žemės žinsnis patankintas iki 15 cm. Grindiniam šildymui buvo naudojamas PEXa 20mm vamzdis. Didesnis diametras taip pat pasirinktas dėl geresnio šilumos atidavimo ir mažesnių slėgio nuostolių. Projekte labai svarbu įvertinti vandens trapų vietas. Reikia išlaikyti bent 10cm nuo trapų, kurie naudoja vandenį kaip uždorį nuo blogo kvapo. Jei to nepavyksta padaryti, vamdžius reikėtų izoliuoti minėtu atstumu. Ir to nepadarius, šiluma greitai išgarins vandenį sulaikantį berzdalus. Tas galioja ir vonioms. Venkite daryti grindinį šildymą po šoninėmis sienelėmis uždengtomis voniomis. Grindyse montuojami trapai gali turi mechaninius uždorius, o tokių vonios sifonų neradau.

Name visoms patalpoms numatyti atskiri šildymo kontūrai, o gyvenamajame kambaryje dėl dydžio ir skirtingų dangų susikirtimo pakloti net trys kontūrai.

Darbus atliko mano kaimynas, kuris yra kvalifikuotas santechnikas. Stipriai neskubėdamas užtruko visą šeštadienį ir dalį sekmadienio. Atlikta tikrai tvarkingai. Šildymo vamzdžiai buvo veržiami plastikiniais tvirtinimo dirželiai prie apatinio armavimo tinklo. Tam tikrose vietose, norint sumažinti šilumos atidavimą, naudoti plastikiniai gofruoti šarvai. Kadangi projektuotojai nėra susidurę su plokštuminiu pamatu, šarvus siūlė dėti ir kertant temperatūrines siūles, kurių šiame pamate nėra. Įrengiant grindinį šildymą nereikia pamiršti užsakyti tinkamus priedus į betoną. Šiam atevejui “Betono centro” laboratorija pasiūlė Superplastiklį.

Nors vamzdžiai yra gan giliai ir juos pažeisti gręžiant beveik neįmanoma, baigus darbus dėl šventos ramybės pasidariau išpildomasias nuotraukas. Be grindinio šildymo, nuotekų kanalizacijos ir el. įvadų/išvadų jokių kitų tiklų grindyse nenumačiau. Likusieji kelsis į lengviau prieinamas vietas.

 

15 Comments

  1. namukas
    2012/12/06 15:15

    “PEXa 20mm vamzdis” – hmm…, storesnis vamzdis – pareikalaus didesnės katilo galios, kad sušildytų tą patį plotą, nei plonesnis bet tankiau sudėtas pvz. 16mm vamzdis.

    • Laurynas
      2012/12/06 15:34

      Negaliu tvirtai su tavimi diskutuoti, nes neesu sios srities specialistas. Bet man atrodo kad galia priklauso nuo silumos nuostoliu, o silumos nuostoliu vamdzio diametras neitakoja. Gal gali tiksliau pagristi savo nuomone?

  2. namukas
    2012/12/06 21:52

    Turiu gerų konsultantų šiuo klausimu 🙂
    Pasitikrinau, jūsų atveju 20mm vamzdis turėtų gerai paskirstyti šilumą 14cm storio betone, atitinkamai turbūt paskaičiavot, kad reikės didesnio galingumo katilo. Griežtai negalima teigti, kad plonesnis ar storesnis vamzdis yra gerai ar blogai, reikia įvertinti viską kompleksiškai.
    Įdomu stebėti jūsų statybų eigą.

  3. Igoris
    2013/01/07 13:08

    Kaip rašėt vamzdis atsigula 14 cm gylyje. Tai sąlygos labai didelį sistemos inertiškumą. Jeigu reiks staigiai pakelti patalpų temperatūrą(kas nors paliko atvirą langą ir pamiršo ar išvykot ir buvo dingusi elektra ir pan.), tai su inertinę sistema teks ilgokai laukti.
    Ar negalvojot grindinio vamzdelį kaip nors įrengti aukščiau?
    Į jūsų pamato nuotraukas(po visos armatūros surišimo) pasižiūrėjus, taip ir notisi kirpti dirželius, kurie laiko vamzdį prie apatinės armatūros ir pakėlus tvirtinti prie viršutinės.
    Ar toks būdas įmanomas?

    • Laurynas
      2013/01/07 14:32

      Labai norejosi irengti vamzdi optimaliame aukstyje, bet apsvarscius galimus variantus del techniniu galimybiu nusprendziau palikti taip kaip yra. Lango palikimas tokio tipo name labai maza tikimybe, ypac kai planuojama tik 4 varstomos atitvaros ir kuriu 3 yra durys prijungtos prie signalizacijos. Jei jau taip ivyktu, viska ispres malkine krosnele.

  4. Mantas
    2013/10/21 12:39

    Sveiki,
    kas darė šildomų grindų projektą, kur pirkot sistemą?

  5. Laurynas
    2013/10/21 15:44

    Mantai, projektą darė SVOK projektuotoja, kontaktą atsiųsiu. Bet jei reikia vien grindinio, galima jį darytis pas įrangos atstovus Lietuvai. Pvz. Uponor teikia tokią paslaugą.

  6. Bangas
    2014/01/08 19:22

    Ar teisingai suprantu, kad name bus tik vienas varstomas langas? Ar tai leidžiama pagal STR? Aš irgi noriu panašiai daryti.

    • Laurynas
      2014/01/09 00:00

      Ne, bus daugiau, bet niekas nedraudžia daryti visus nevarstomus, jei išsprendi ventiliaciją. Aišku evakuacijai gaisro atveju rekomenduojama turėti antrą išejimą.

  7. Egidijus
    2015/04/25 14:38

    Sveiki, aš planuoju statytis namuką taip pat, su plokštuminiais pamatais. Prisiskaičiau nemazai literatūros, bet niekur nerandu kaip palaikyti skirtingas temperatūras patalpose. Pavyzdziui vonioje tūrėtų būti apie 25, bet miegamajam pilnai uztenka 20.

    • Laurynas
      2015/04/27 07:22

      Man rodos, pagrindinį vaidmenį čia vaidina kolektoriaus balansavimas. Reikia paleisti didesnį srautą per vonią, pratekės daugiau vandens, atneš ir atiduos daugiau šilumos. Jei vamzdžiai giliai po betonu, to pasiekti gali būti sunkiau, nes dalis šilumos pereis ir į kitus kamabarius, šils didesnis plotas negu reikia.

  8. Miroslav
    2015/06/01 16:03

    sveiki visi. Planuojam grindini sildyma abejuose aukstuose. tai dabar intensyviai ieskom, domimes visom firmom, kurie gamina medziagas grindiniam… :hm renkames tarp tece ir wavin… gal galite pasidalint kokia firma jus pasirinkot ar planuojate pasirinkt ir kodel? 🙂 beje kaip ikelti koki faila cia ar nuotrauka? :oh nes vis raso, kad failas per didelis… aciu 🙂

    • Laurynas
      2015/06/02 14:52

      As rinkausi UPONOR. Norejau vamdzio be aliuminio sluoksnio, sistemos be jokiu klijavimu, virinimu. Man rodos UPONOR (Wrisbo) pirmieji pradejo gaminti tokia mechaniskai uzspaudziama sistema. Patogi sistema savamoksliams, nedidele kleidu tikimybe, uzlauzus vamzdi ir ji pasildzius jis atgauna pradine forma. Wavin, rodos, po siai dienai naudoja ju fasonines dalis – plastikinius trisakius, alkunes.. Jei klystu pataisykit. Apie TECE pries tris metus dar nebuvau girdejes. Taigi sistemos isbaigtumas tiek sildyme tiek vandens tiekime leme mano pasirinkima.
      Nera galimybes ikelti foto i komentarus.

  9. Mykolas
    2015/09/09 10:24

    As kaip suprantu tai cia syla visas pamatas ? Nes pastebejau kad daznai isbetonuojamas ziedas ant kurio stovi sienos , o tada atskiros grindys viduje.

    • Laurynas
      2015/09/09 12:18

      Taip, šyla pamatas, kuris atlieka grindų funkciją, arba atvirksčiai – šylančios grindys suarmuotos taip, kad atliktų pamato funkciją.

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.