Mediniai laiptai ir stalviršis

Interjere vyksta pokyčiai, nors ir lėtai, bet vyksta. Pagalvojau, kad taip gal net smagiau, nes džiaugiesi kiekvienu nauju daiktu. Įsikėlus į 100 proc. įrengtą būstą, pirmasias dienas būna labai smagu, bet greitai tai tampa kasdienybe. Interjerą papildo tik įvairios smulkmenėlės – vazelės, nuotraukos, paveikslai.

Ąžuolinis pusbaris

Laiptus sumontavo prieš kelis mėnesius, jais jau atsidžiaugėm, tačiau prieš kelias dienas tie patys staliai pradžiugino kitu, labai reikalingu virtuvės baldu – ąžuoliniu pusbariu. Jis užbaigia pirminę virtuvės idėją (U formos virtuvė), sukuria papildomą darbastalį.

Darbo užduotis staliams

Finger joint

Mano sumanymas buvo turėti vientisą klijuotą L formos stalviršį. Tai reiškia, kad pusbario koja su viršutine dalimi turėjo turėti pirštinį sujungimą (angl. finger joint). Negana to, pirštinis jungimas turėjo būti ne šiaip išfrezuotas pasinaudojant šablonu, o sukirstas būtent pagal klijuojamų lamelių pločius. Pagrindinė idėja buvo pabrėžti konstrukcines daikto savybes – kiekviena lamelė turi savų atspalvių ir dėl to matosi, kaip daiktas sukonstruotas. Vizualizacijoje tai pabrėžiau parinkdadamas skirtingus tonus.

Stalviršis su metaline koja

Buvo svarstyti ir paprastesni variantai tokie kaip:

• tiesiog viršutinės dalies uždėjimas ant kojos;
• sukirtimas 45º kampu;
• metalinės kojos variantas, papildantis stalą dar viena pilnaverte sėdėjimo vieta.

Užsiminus apie finger joint, sužibo auksarankio Tomo akys, mat jam pačiam knietėjo išbandyti šį variantą. Kiek jis pasakojo, technologiškai tai nėra lengva padaryti, tačiau rezultatais abu likome patenkinti. Taigi norėjau rekomenduoti įmonę, kaip aš vadinu Tomas² (du pagrindiniai veikėjai Tomai), o jie patys save vadina www.pakopos.lt

Medinis stalviršis virtuvėje

Jungtį su pagrindiniu stalviršiu galima buvo spręsti trim būdais:

• tiesiog padedant medinę dalį ant pagrindinio stalviršio;
• jungiant abi dalis viename aukštyje;
• įrengiant medinę dalį šiek tiek aukštesnę.

Kadangi tai skirtingos medžiagos, norėjosi, kad jos aiškiai atsiskirtų viena nuo kitos, todėl pasirinktas paskutinis variantas. Esant vienodos medžiagos stalviršiams, puikiai atrodytų vientisas paviršius. Vienas ant kito uždėti stalviršiai atrodo moderniai paprastai, išryškėja pusbario forma, tačiau dėl didesnių aukščių skirtumų susidaro užkampis, kurį gali būti sunkiau prižiūrėti. Variantas su truputį aukštesne medine dalimi pasirodė priimtinesnis.

Stalviršių jungimas

Gautą stalviršį alyvavom savo pasirinkta alyva. Ta pačia, kurią naudojom grindims ir laiptams. Visi šie interjero elementai yra natūralūs ąžuoliniai, todėl norėjosi, kad susišauktų vienodomis spalvomis. Rubio Monocoat yra velniškai brangus produktas, bet tik jo vienintelio spalvų pasirinkimas mus tenkino. Nors Monocoat pats pavadinimas sako, kad pakanka alyvuoti vieną kartą, stalviršį dengėm du. Prisotintas aliejaus jis tapo hidrofobiškas, vandens lašai tarsi gyvsidabris susirenka į stambesnius.

Alyvuotas stalviršio paviršius

Mediniai laiptai

Laiptų projektas paprastas, dėl savo nesudėtingos formos dar vadinamas prabangiomis kopėčiomis. Laiptus pagal mano paties parengtus brėžinius įrenginėjo keliais etapais. Pirmiausia buvo pritvirtintas užbaigiamasis atraminis skydas, į kurį remsis laiptai ir ant kurio tvirtinsis antrojo aukšto holo turėklas. Aplink skydą atlikta apdaila, nuo medinės dalies palikti kompensaciniai tarpai.

Laiptų jungtis su atraminiu skydu

Atlikus apdailą, atvažiavo pati laiptų konstrukcija. Žinoma, atskiromis dalimis. Ji buvo surinkta viduje, sutvirtinta medsraigčiais keliose vietose. Mano pageidavimu tvirtinimo vietos buvo paslėptos ąžuoliniais kamšteliais, kurie vėliau nušlifuojami. Kamšteliai mažiau išryškėja palyginus su “tabletėmis”. Atrodo, tiek daug smulkmenų, bet jos yra svarbios estetikos prasme.

Išmatavus esama situaciją, buvo užsakytas 10mm grūdintas stiklas ir pagamintas ąžuolinis porankis. Viskas vėlgi nualyvuota ta pačia alyva. Visi trys etapai užtruko apie 2 mėnesius.

Tikriausiai daug kam iškils klausimas, kiek tas stiklas stabilus. Jis juda daugiau negu įprasta tūrėklų konstrukcija, bet tikrai nežymiai. Papildomo stabilumo duotų užbaigiamasis vertikalus medinis profilis (žr. foto žemiau), jis netgi buvo pagamintas, bet vizualiai pridėjus jį, turėklas įgauna daugiau svorio, neatrodo skrajojantis ore. Kaip laiptininkai sako šis turėklas girtą žmogų tikrai išlaikys:)..

Užbaigimas be vertiklaus medinio profilio

Na ir įdomiausia dalis yra kaina:

Abu gaminiai kainavo 14 000 LTL (atskirai nežinau)