Monolitinė perdanga ir vidinės laikančios sienos

Ši skiltis skirta monolitinėms konstrukcijoms, kurios liejamos ne liktiniuose, bet išmontuojamuose klojiniuose. Būtent tokios konstrukcijos mano projekte yra vidinės laikančios sienos ir perdanga.

Aš nuolat pabrėžiu, kad viskas prasideda nuo gero projekto. Gal tai skamba kaip reklama, nes pats esu architektas, tačiau pats tuo tvirtai tikiu ir matau kaip tai veikia statybų aikšteleje. Remiantas statinio konstrukcijų inžinieriaus atliktu projektu buvo apskaičiuotos visos reikalingos medžiagas. Pagal tą patį projektą po ilgesnių pasiderinimų buvo parengti ir klojinių montavimo projektai sienoms bei perdangai. Tai atlieka dauguma klojinius nuomojančių įmonių. Kai viskas aišku, galima bandyti daugelį darbų atlikti patiems. Tą mes ir padarėm.

Klojinių montavimo schema perdangai

Visų pirma apie vidines laikančias sienas. Šias nusprendėm daryti betonines dėl trijų priežasčių. Pirmoji yra ta, kad sienos labai puikiai tarnauja kaip šilumos/šalčio kaupykla. Išorinės sienos apsuptos polistireno, todėl šios funkcijos neatlieka.

Antra priežastis nostalgija Økern stočiai Osle, kurioje praleista daug minučių laukiant metro. Dalelę mūsų gyvenimo Norvegijoje norėjau perkelti į Lietuvą. Stotis turi daug betoninių atraminių sienučių, kuriose įsispaudus medinių klojinio lentų tekstūra. Nepaisant didelių aukščių išgauta gan gera kokybė iki kurios lietuvos rangovams dar toli.

Trečia priežastis yra noras atskleisti namo kontrukcinę schemą. Laikančios namo konstrukcijos turi išryškėti interjere. Tas pats galioja ir stogo pagrindinėms laikančios sijoms – jos taps namo interjero akcentu.

Išnuomotus klojinius apkalėm neobliuotomis lentomis. Apkalimui naudojom smulkius vinukus, tokius, kokius leido kalti į klojinius nuomotojas. Lentos prieš tai buvo išteptos specialia klojinių alyva. Klojinių surinkimas ir sandarinimas truko apie tris dienas, per kurias spėjo palyti ir nulyti dalį betoną atstumiančio tepalo. Dėl to galutiniame rezultate, nuimant klojinius, kai kur medžio tekstūra nusiėme su lentomis. Betonavom specialios formulės betonu, kuris skirtas aukšto lygio betono paviršiams išgauti. Šio betono ypatybės – mažos frakcijos skalda, aukšta betono markė C30/37 ir tam tikri priedai. Pasak betono laboratorijos, ši mišinio sandara padeda išvengti oro burbulų susidarymo. Darbus atliko daugiametę patirtį betonavimo darbuose turintis darbų vadovas. Nepaisant to, norimo rezultato pasiekti nepavyko. Dali skystosios betono dalies sugerė karštos vasaros saulės išdžiovintos lentos, kitą dalis prabėgo pro atsivėrusius lentų tarpus. Dėl to idelaus paviršiaus išlieti nepavyko. Sienutę teko matyti kolegoms architektams. Vieni šiuos netobulumus įvertino netgi teigiamai, kiti skundėsi, kad nė vienam objekte nepavyko išgauti norimos kokybės betono paviršiaus. Beje, kita, interjere nematoma sienutės pusė gavosi ganėtinai neblogai. Sienute yra tokia, kokia yra, bedram kontekste atrodo neblogai. Manau tikrai papuoš namo interjerą.

Perdangos jungimo variantai su liktiniais klojiniais

Perdangos klojinius atsivežėm ta pačia mašina, kuri išvežė sienutės. Kaip to nedariusiems žmonėms sekėsi gan neblogai. Pagal nuomotojo subraižytą schemą viskas susirinko gan greitai. Projektinę perdangos apačios altitudę sustygavom lazeriniu nivelyru. Jeigu jūsų netenkina standartinė liktinių klojinių sistemos altitudė, kuri yra n x 300+70, sprendimą galima rasti panaudojojant paprastus blokelius vietoj L pofilio.

Klojinių sistemą susidaro iš stovų, išilginių sijų, skersinių sijų, plokščių betonavimui. Pjausyti reikia tik tam tikras plokštes, jų kiekis jau numatytas projekte. Jas reikia įsigyti iš nuomotojo, jos parduodamas kaip atitarnavę, tačiau maniškių būklė dar geresnė nei kai kurių kondicinių. Plokštes prie sijų prikalėm smulkiais vinukais, kuriuos vėliau, prieš gražinant klojinius, reikia kruopščiai ištraukti. Didesnius tarpus užtaisėm armuota lipnia juostele arba montavimo putomis. Plokščių jungimą su sienomis užsandarinom montavimo putomis. Tą reikia daryti iš viršaus, prieš suarmuojant perdangą. Iš apačios vietomis labai sunku prieiti, o apverstas flakonas nepurškia putų. Čia buvo mūsų klaida, todėl teko daugiau pavargti.

Kabančiam namo kampui panaudojom savadarbę liktinių klojinių sistemą. Ši idėja kilo siekiant išvengti papildomų šiltinimo darbų. Lygiai taip pat, kaip plokštuminiame pamate, ant tvirto pagrindo (šiuo atveju per apšiltinimo storį nuleistos klojinių sistemos) sumontuojamas polistirolinis klojinys, į kurį pilamas betonas. Polistirenas yra pakankamai porėta medžiaga, kad neblogai sukibtų su stengstančiu betonu. Be to, polistirene įstatėm metrinio sriegio strypus, kurie dirbs kaip ankeriai po perdanga montuojamai medinių dailylenčių apdailai.

Armavimas vyko žymiai greičiau negu pamatinės plokštės. To priežastimi tapo patirtis armuojant pamatą. Projektuojant perdangą buvo pateikta konkreti užduotis konstruktoriui, kuri leistų žymiai greičiau atliktų armavimo darbus. Padidinti armatūros skerspjuviai leido iki minimumo sumažinti papildomos armatūros kiekius, armavimo tinklas tapo paprastas kaip 2 x 2:). Taip, armatūros svoris padidėjo, bet žinant, kad 3 žmonių brigados diena Vilniuje kainuoja apie 400LTL, tai neturėjo didelės reikšmės. Ta diena ar dvi būtų suvalgyta pjaustant papildomą armatūrą ir renkant konstruktoriaus sugalvotą “puzlį”. Gal geriau truputį brangiau, bet žymiai paprasčiau?

Prieš betonavimą, klojinius ištepėm klojinių tepalu. Tai darant labai svarbu neįtepti armatūros. Stiprus lietus tą tepalą gerokai praskiedė, nepaisant to, demontavimo metu klojiniai lengvai atlipo. Darbus patikėjau pramoninių grindų betonuotojams. Darbą jie atliko per 2 val. Betono pompos operatorius stebėjosi, kad nematė, kad kas betonuodamas perdangą naudotų lazerinį nivelyrą. Išbetonuotą perdangą vėl praskiedė nedidelis lietus.

Klojinių išmontavimas – velniškai sunkus darbas. Vinių traukymas ir plokščių betonavimui valymas užtruko ilgiau negu pats surinkimas. Išramstymus palikom ilgiau, virš kabančios perdangos dalies jie buvo netgi išbetonavus antro aukšto sienas.