Sandarumo testas. Puspasyvis perkopė A klasės barjerą
Kalėdų proga gavau geriausią dovaną – savo paties darbo įvertinimą. Buvo rizikinga susigadinti šventinę nuotaiką, juk A klasės siekiu pirmą kartą, tiek projektuodamas, tiek statydamas. Sužinojęs, kad vieno blog’o skaitytojas vos nepraėjo sandarumo testo be didesnių pastangų, nusprendžiau išbandyti Puspasyvį. Dėl testo tariausi iš anksto, kadangi atšalus orams testuotojai turi daug darbo diagnozuodami statybininkų klaidas. Įmonė TERMAS pasiūlė testą atlikti prieš pat šventes. Tikėjausi, kad lauko temperatūra bus žemesnė, bet, pasak laboratorijos darbotojų, 23C skirtumas buvo pakankamas. Artėjant sutartam laikui, pasirodė prognozės dėl stipraus vėjo, kas galėjo atidėti šį egzaminą, bet išaušus gruodžio 18 paaiškėjo, kad sąlygos tinkamos.
“Testeriai” pasirodė iš pat ryto ir pradėjo termovizorium tyrinėti pastato išorę. Skubėjom, kad neišlįstų saulė, nes ji iškreipia rezultatus. Išgąsdino tai, kad langų rėmai labai stipriai šviečia. Bachuriukai nuramino, kad tai visiškai normalu, nes mano rėmo teorinis laidumas 12 kartų didesnis negu sienos.
Šiauriniame fasade aiškiai matosi oro paėmimo vieta, šilumos siurblio freono linijos įvadas į namą, varstomas ir nevarstomas langai. Pro įėjimo duris gausiai veržiasi šiluma ir kaupiasi po konsole bei kyla fasadu aukštyn. Stogo iš išorės vertinti negalima, nes po skarda yra oro tarpas.
Fasadai tolygūs, nesimato kažkokių šalčio tiltų, įdomesnė vieta tapo aliuminio langai. Šioje nuotraukoje matosi, kad varstomas langas ne itin skiriasi nuo nevarstomo. Stiklo paviršiaus temperatūra artima aplinkos, o vat rėmai žymiai šiltesni. Įdomu būtų pamatyti plastikinių langų nuotraukas.
Kita įdomi vieta yra plokštuminių pamatų jungtis su sienomis. Kiek girdėjau, tai yra silpna vieta. Užbėgdamas už akių, papildomą 7cm N EPS sluoksnį, kurį užklijavau ant ICF, užleidau 7 cm žemyn, ant plokštuminio pamato. Rezultatas tenkina.
Keliamės į vidų. Pirmiausia reikia užsandarinti visus taškus, kurie turi būti sandarūs. Šeimininkas juos žino geriausiai, todėl buvau paruošęs sąrašą:
1. Kaminas. Tada dar nebuvo pajungta krosnelė. Taip buvo paprasčiau, tereikėjo užsandarinti kaminą ir lauko oro paėmimo angą. Kitu atveju reikėtų tampria pakavimo plėvelė apsukti visą krosnelę.
2. Rekuperatoriaus oro išmetimo paėmimo angas.
3. Visų įvadų ir išvadų kanalus. Mano atveju tai buvo vandens įvado, elektros įvado ir elektros išvadų techniniai vamzdžiai.
4. Kanalizacijos sistema. Šioje vietoje tikėjausi, kad reikės plėvele apvynioti klozetą, užklijuoti trapukus, nuimti sifonus ir užaklinti plautuvės ir praustuvų nuotekų taškus. Pasirodo, sandarumo testui negalima sukurti pagerintų sąlygų ir reikia testuoti taip, kaip yra: sifonai užsipildę vandeniu, sausi trapai irgi turi savo uždorius. Aišku, ventiliacija eliminuojama.
Uždėjus visus “CHECK” sąraše, atliko pirmuosius bandymus su ventiliatoriumi, traukė orą, žiurėjo ar visos vietos užsandarintos, atliko ventiliatoriaus angos derinimus.
Ištraukus orą, t.y. padarius neigiamą slėgį name, prasidėjo broko paieškos. Pirmasis aukštas pilnai gyvenamas, su apdaila, jeigu ką nors rimto rastų, taisymai skausmingai kirstų per kišėnę. Mano laimei, nieko rimto su stogo ir sienų sankirtomis nebuvo.
Kampe reikia pastangų suvesti lipnias juosteles. Kaip parodys kitos termovizinės foto, menka raukšlelė gali įtakoti sandarumą. Reikėjo atidžiau atilikti sandarinimą kampuose.
Mūrloto šiltinimo mazgas pasiteisino.
Gerai, kad šioje vietoje nėra apdailos. Nors OSB paviršių pravaliau, bet matyt to nepakako, kad fabrikinis lipdukas priliptų. Reikės papildomai praeiti perimetrą su pistoletiniais klijais.
Šitoje vietoje žymesnis temperatūros skirtumas. Priežastis gali būti ta, kad sijai atremti buvo palikta daugiau vietos ir pamiršau ten užsandarinti, o ekovata nepateko. Jei tai lipnių juostelių klausimas, bus papildomai užsandarinta. SPOT 1 rodo nesandarumus PE plėvelėje. Ji buvo dėta tokiu būdu, gali būti, kad leidžia per skyles, kur buvo prisukti metaliniai kampai gegnėms. Kitas variantas, kad nepataisiau visų įplyšimų po stogdengių darbo. Kad geriau prisiminti kaip kas, siūlau peržiūrėti stogo įrašą.
Aliuminių langų kampas. Temperatūrų skirtumas nemažas, bet kažin ar čia koks gamybos brokas. Varstomos dalies rėmas šaltesnis, dūmų testas parodė, kad šaltukas įeina per kondensato ištekėjimo angas ir patenka į vidų per tarpines. Visgi name neigiamas slėgis, lauko slėgis viską stumia į vidų 10 kg/m2 jėga.
Tas pats kampas iš lauko. Čia akivaizdžiai matosi, kad langas nesureguliuotas. Apžiūrėjau, kad kairė pusė 3 mm pasėdus. Tai vat toks neteisingos geometrijos poveikis. Yra dar kelios vietos, kur reikia pareguliuoti stiklo paketo padėti nevarstomuose languose, kitame gumelė pasislinkus. Viską parodo termovizija. Gamintojas įsipareigojo atšilus orams trūkumus pašalinti.
Nepaisant nedidelių namo energijos sąnaudų, galima padaryti išvadas, kad tobulinti galima stoglangių montavimo vietas. Jos nuotraukose atrodo nekaip. Stoglangių šiltinimo darbų niekam nepatikėjau, padariau pats. Mano nuomone, gamintojo montavimo mazgas yra silpnokas. Visas rėmas išlindęs virš šiltinimo sluoksnio, o jo izoliacija tik 2-3 cm puta ir tai ne visu perimetru. Esant palankiems orams reikės kažką tobulinti arba ieškoti klaidų. Nuotraukas paviešinsiu išsiaiškinęs problemas.
Galiausiai priėjom prie pačio sandarumo testo, kuris yra pirmas žingsnis norint gauti A ir aukštesnę energetinio naudingumo klasę. Tai visiškai paprastas procesas. Testas atliekamas prie teigiamo ir neigiamo 50 Pa slėgio. Pagal nustatytą programą tai atlikęs kompiuteris pateikė galutinį rezultatą – 0,41. Nepaisant visų trūkumų barjeras įveiktas!
Šis testas kartu su termoviziniais tyrimais buvo skirtas pasitikrinti, rasti klaidas, jis tarsi paruošiamasis prieš tikrąjį. Tam, kad gauti A ir aukštesnę klasę, matavimus turi atlikti akredituota laboratorija. Jų testas apsiriboja slėgio pamatavimu ir dokumentų išrašymu. Tas kainuoja apie 1000 LTL. Paruošiamasis testas kainavo perpus pigiau.
Bendras rezultatas, manau, geras. Silpniausios vietos, neskaitant stoglangių, yra PE garo izoliacija, jos pažeimai, jungčių tarp stogo ir sienų sandarinimas. Ypatingą dėmesį kitą kartą skirčiau kampams, paviršių paruošimui. Džiaugiuosi, kad pasirinkau OSB kaip pagrindinį garo barjerą stogui. Jis tvirtas, sunkiai pažeidžiamas. Tikiu, kad šis sprendimas nemažai prisidėjo prie gerų rezultatų iš pirmojo karto.
Tags: Architekto paslaugos , darbo projektas , energetinis naudingumas , FLIR , ICF , liktiniai klojiniai , Pasyvus namas , projektavimas , sandarumo testas , Schueco AWS BS.SI+ , siltas namas , termo nuotraukos , termovizija , Thermal photo
sveikinimai iveikus barjera 🙂
Ko gero papildomu 1000Lt nemokesi sertifikatui gauti? 🙂
As is Goto planuoju issinuomuoti termovizoriu kai dar karta atshals normaliai. Labai jau noriu pasiziureti ar stogo siltinimas poliuretano putomis pasitvirtino.
Termovizoriaus testui ko gero neprivaloma sukelti neigiama slegi, uztenka kad temperaturu skirtumas lauke/namie butu pakankamas?
Dėkui už sveikinimus. Planuoju mokėti tuos 1000LTL. Laukiu kol “Termas” gaus akreditaciją ir sertifikuosiuosiu. Sertifikatas turėtų stipriai padidinti namo vertę. Sandarumo testas realesnis kokybės įvertinimas.
Neigiamo slėgio reikia, nes kaip man aiškino, viršuje sukyla šiltas oras, ten visada teigiamas slėgis, tai reiškia šiltas oras išeidinėja pro nesandarumus. Paviršiai atrodys šilti. Lauke dėl dangos nuotekių nepamatysi. Čia galioja labiau stogui. Durų langų problemos gali išryškėti ir be slėgio. Pasižiūrėk video http://sandarumotestas.lt/NAUDINGA/ , ten rodo kaip atrodo termovizija su slėgiu ir be.
dekui uz nuoroda. Manau rekupo pagalba bus galima pazaisti sudaryti slegiu skirtuma ir tuomet fotkinti 🙂
Tai nama zadi parduoti? Ar del moralinio pasitenkinimo pasikabinsi sertifikata? 🙂
Tikriausiai jame bus nurodytas ir galiojimo laikas?
Dabar neplanuoju, bet niekas nežino kas bus vėliau. Dėl galiojimo laiko tai visai logiška, kad laikui bėgant pastatas gali išsisandarinti. Įtariu, kad per ateinantį dešimtmetį statybose atsiras labai daug inovacijų, o aš turiu priklausomybe joms. Pvz vakuuminiai stiklo paketai, tobulos poliuraetano šiltinimo technologijos, tobuli PVC ar aliuminio/poliuretano rėmai. Tas verčia manyti, kad galiu užsimanyti statyti naują būstą.
Na pažiūrėjus į rekupo ventiliatorių ir tą, kuris įmontuotas į duris, abejoju, kad tau pavyks kažką pasiekti su slėgiais.
Pasitikslinau, sandarumo testas daromas prie +-100 Pa, tik vertė išskaičiuojama prie 50 Pa.
Nuomavausi iš Goto tą “geresnį” termovizorių per šių dienų šalčius, darbą kurį norėjau padariau, bet norėtųsi rimtesnio aparato, nes jaučiasi, kad trūksta rezoliucijos ir autofokuso. Tik iš arti pastebi defektą ir tik tada kai pažaidi su fokuso ratuku, taip skubant nemažai ką galima praleisti. Tai tikriausiai aktualiau kas orientuojasi į A kategoriją, nes su šiuo aparatu žiūrint į standartinių statybininkų 2008 metų standartinės statybos namą visa tragedija matosi iš karto…
Sveiki,
Minejote, kad stoglangiai yra siplnoji vieta, nes lango remas yra labai plonai apsiltintas.
1. Ka dabar darytumete kitaip stoglangiu montavimo vietoje? Arba kaip dabar esama situacija butu galima pagerinti?
2. Gal galite pasidalinti stoglangiu termovizijos nuotraukomis?
Dekui
Dekui
Dėl šiltinimo negalima nieko suprasti pagal temoviziją, kai produktas nesandarus orui. Tai iškreipia termovaizdą. Šiuo metu gamintojas keičia tarpines į modifikuotas, po to vėl atliksiu bandymus, pasidalinsiu rezultatais prieš ir po.
Ką aš galėčiau padaryti geriau. Manau iš esmės pakeisčiau stoglangio konstrukciją:) Centrinės ašies stoglangio neįmanoma padaryti tokio sandaraus kaip vertikalus langas.
Galiu pasakyti tiek tiek, kad gamintojai, nepaisant visų turimų sertifikatų, nepasiruošę tinkamų produktų gamybai sandariems namams.
Galėčiau prisidėti prie idealaus stoglangio kūrimo:)
Pas mus fakro UFF6, greitu metu stogas bus siltinamas.
Man kliuna stogalnio ir difuziniu pleveliu sujungimai, t.y.:
https://www.youtube.com/watch?v=J4g-TersxCA
1. Stogo plevele uzlankstoma ant karkaso (pritvirtina kabem) ziureti 0:07.
2. Antra plevele ziureti 1:53 prisaudoma kabem prie stoglangio remo ir “makarono”.
Mano supratimu antra prevele turetu buti ne tik prisaudoma bet ir visu perimetru apklijuojama (pvz siga wigluv) prie lango remo (kaip kad PVC stoglangio atveju) ir pleveles galai taip pat prie esamos stogo pleveles, tikslu tureti neprapuciama perimetra aplink lango rema.
Stoglangius mums sudejo is antro karto, t.y. neteisingai buvo vietas atsizymeje, todel palei krastus turime skyles, per kurias svilpia vejas:
https://www.dropbox.com/sh/ch7178gszpzdof8/AADxQXgIeeq1g4uMhgtRUCQYa?dl=0
Stogo nenusiardysime galvoju kaip esama situacija isspresti, t.y. kad nebutu vejo per skyles aplink rema.
Gal visu perimetru antra plevele deti is vidaus: vienas krastas butu prie remo kitas krastas prie esamos pleveles..
arba
Uzklijuoti tik plysusias vietas su siga wigluv, tik ar tos vietos liks kvepuojancius ?
Sveiki, Laurynai,
Gal kartais gavote naujasias tarpines ?
Deja, lenkai atsiuntė ne to dydžio:( Servisas ne itin spartus, ne veltui 10 metu garantiją duoda. Sedžiu dar vis su senomis.