Stogo konstrukcijų projektas

23 - ERDVINIS NAMO VAIZDAS   Lipdant sienas, konstruktorius dirbo su stogo darbo projektu. Projektuoti statybų metu - labai gera praktika, nes statybų procese dažnai išsprendžiami tam tikri mazgai, kuriuos įtakoja medžiagų pasirinkimas. Pagrindinėms stogo konstrukcijoms pasirinktos klijuoto tašo/OSB sijos angliškai vadinama I-beam arba I-joist. Su APPLE gaminiais tai neturi nieko bendro:), tiesiog sijos forma primena didžiąją i. Sijų pasirinkimo motyvai yra keli:
  • buvo reikalinga perdengti didesnius nei įprasta medinėms konstrukcijoms tarpatramius - 7m;
  • pagal apkrovas reikalingas aukštas konstrukcijų skerspjūvis;
  • reikalingas kuo mažesnis šilumos pralaidumas per stogo konstrukcijas;
  • reikalinga sukišti storą sluoksnį šiltinimo medžiagos.
Screen Shot 2013-09-17 at 3.37.11 PM

Tipinis I-joist jungimas ties kraigu

Stogo gegnės susikirtimuose su siena gula ant mūrlotų, kitur -  ant klijuotų sijų. Jungimosi vietose, I-joist'ai papildomai sutvirtinami OSB plokšte. Projektuojant stengėmės sumažinti konstrukcijų, kertančių šiltinimo sluoksnį, kiekį. Tik 9-se vietose konstrukcijos išlenda į lauką, kas sumažina broko tikimybę sandarinant išpjautas vietas polistirolyje. Kaip žinote, sandarumas yra viena svarbiausių šilto namo sąvybių. Stogo šilumos laidumo koeficientas yra 0,096 W/m2K (varža R=10,41). Numatoma šiltinamoji medžiaga  - pučiama medžio vata arba celiuliozinė izoliacija. Komunikacinis 50mm sluoksnis  - Knauf vata. Sandarumas užtikrinamas garo izoliaciniu sluoksniu - OSB3 bei specialiomis sandarinimo juostomis. Apsauga nuo ir vėjo ir konstrukcijos drėkimo iš išorės - difuzinė plėvelė. Stogo danga - sinusoidinio profilio skarda. FTT U8 section (print)-file026799 Stoge numatyti Fakro firmos stogo langai, gamintojų vadinami šilčiausiais rinkoje. Juose sumontuotas 4 stiklų stiklo paketas, kuris užtikrina labai gerą lango šilumos varžą - 0,58 W/m2K (varža 1,72). Šie langai pasitarnaus kaip puikūs saulės energijos surinkėjai, kadangi juos mažiau užstos šalia sklypo augantys medžiai. Vasarą, apsaugai nuo perkaitimo, bus sumontuoti specialūs išoriniai roletai. Stogo konstrukcija suprojektuota, belieka tinkamai atlikti montavimo darbus. Nuorodos į info apie I-sijas: Huntonit Mansonite      

16 Comments

  1. Artūras
    2013/10/23 14:02

    As ko gero pusciau poliuretana del sandarumo.
    Kokia samata iseina puciant medžio vata ir celiuliozinė izoliacija?

    • Laurynas
      2013/10/23 21:03

      Rinkos kaina apie 200 LTL/m3. Bet nujaučiu, kad galima derėtis. Man irgi buvo kilus mintis pūsti 20-30mm poliuretaną komunikacijų sluoksnyje. Įdėja nepriimtina dėl kainos, tikiuosi sandarumą užtikrinti kitomis priemonėmis. Nors galutinai dar neapsisprendžiau..

  2. Antanas
    2013/11/13 10:29

    Ištiesų puikus roletai – specialūs išoriniai roletai patys išmėginom.

  3. Bangas
    2014/01/01 17:44

    Sveiki,
    ar nesvarstėte galimybės klijuoti OSB3/NEPS/OSB3 SIP plokštes tarp gegnių? Mažai darbų statybos aikštelėje, 100% sandarumas, tvirtesnė stogo konstrukcija, mažai drėgmės šiltale.
    Kokio storio OSB naudota gaminant I-gegnes? Ar esate ramus dėl jų?
    Kaip sujungsite OSB3 plokštes, kad sujudėjus tarpams neatsirastų plyšiai?

    Ar būtų įmanoma 50mm komunikacijų sluoksnyje pravesti ortakius paprasčiausiai paliekant tuštumas? Kokia jūsų nuomonė apie tai?

    Ar naudosite antikondensacinę plėvelę ir EPDM tarpinę po skarda?

    Ar žemiau bus ir antrasis pagrindinis oro tarpas su difuzine plėvele virš vatos?

    Ar ketvirtas stiklas suteikia santykinai daugiau šilumos nei sumažina lango šviesumą?

    • Laurynas
      2014/01/01 22:15

      Seniau galvojau dėti EPS tarp gegnių, bet atsisakiau. EPS per mažai elastinga medžiaga naudoti su medinėmis konstrukcijomis. Tai parodė ir Klezio pavyzdys. Be to pastebėjau, kokie tarpai atsisado tarp ICF blokelių atvėsus orams. Tas dar karto įrodo kas vyktų stoge. OSB brangi medžiaga, NEPS irgi brangesnė, negu dabartinė pasirinkta. Dar vienas minusas, kad tarp I-beam dėl jų formos sunku įkišti tokias standžias medžiagas kaip EPS.
      I-beam yra sertifikuotas Kronopol gaminys su techninėmis specifikacijomis. OSB yra 10mm. Dėl jų esu ramus ir, tikiu, mano kontruktorius yra ramus.
      OSB jungsiu silikonu, kaip padarė airiai ir pasiekė itin gerų sandarumo rezultatų.
      Kondensacinė plėvelė netinkama mano atveju. Nežinau, kas ta EPDM tarpinė, bet naudojome vinių juostą po išilginiais grebėstais, kas yra butina difuzinės plėvelės ilgaamžiskumui užtikrinti.
      Mano atveju antras ventiliacinis sluoksnis nebūtinas.
      Lango savybės pateiksiu stogo įraše, kurį darbar rengiu.

  4. Bangas
    2014/01/02 00:36

    Kokia situacija naudojant EPS su mediniu karkasu privertė jus abejoti EPS elastingumu?
    EPS traukimasis nuo šalčio čia jau kita problema.
    Simonas padarė klaidelę pasirinkdamas tradicines gegnes, kurios raitosi džiūdamos, neaišku ar kalibruotos. 1cm medžio šerdies įskilimai ten norma. Gegnės ten nėra sujungtos tarpusavyje (tik liauni grebėstai matosi). Vien suklijavus EPS siūlėms iškart tenka didelės apkrovos. Tokia konstrukcija juda. Naudojant tikslias I-sijas ir OSB apačioje jokių problemų nebūtų. Bandyta aiškinti, kad gegnės linksta, EPS nelinksta ir dėl to trūkinėja siūlės, kas, mano nuomone, yra netiesa. Medis tikrai mažiau elastingas už EPS. Man atrodo, kad didžioji dalis įtrūkimų yra dėl EPS traukimosi šalant orui. Gali būti, kad per visą stogo ilgį EPS bendrai nuo šalčio susitraukė kokius 5cm, o karkasas ne (bandysiu paskaičiuoti). Bet ko verti tie EPS įtrūkimai? Čia gi ne sandarumo sluoksnis. Ekovata visa yra kriaura orui, bet tuo nesiskundžiame.

    Nuo skardos varvės kondensatas ant difuzinės plėvelės, susidarys ledas ir plėvelė nebeatliks savo funkcijos. Ar ne geriau naudoti antikondensacinę plėvelę (tik 1 Lt/m2) po skarda ir difuzinę virš vatos? Man atrodo, kad tokį derinuką kaip vata+skarda geriau atskirti 2 plevelėmis.
    Kaip garantuosite, kad pripūtus vatą ji nesiglaus prie plevelės? Jeigu glausis tada vata garantuotai šlaps nuo skardos kondensato.

    • Laurynas
      2014/01/03 10:00

      Na mano nuomone, izoliacija turėtų būti nepertraukiama, tai atsiradę tarpai ne į naudą. Vata laidi, bet ji turi tūkstančius mažų kamerų, kas sukuria gera varžą, atsiradę tarpai turi vieną kamerą. Todėl ir fasadą dar šiltinsim papildomų 5 cm sluoksniu.
      I-beam irgi turi medinių dalių, jas veikia sieno apkrovos, kas lemia stogo konstrukcijų judėjimą. Polistirolį naudočiau tik prie blokelių, plytų, betono ir kitų mažiau jundančių konstrukcijų. Ar ten atsiranda tarpai su medinėmis konstrukcijomis ar ne, kiekvienu atveju sunku pasakyti, bet kam rizikuoti?
      Konsensato susidarys labai maži kiekiai ir tik prie tam tikrų sąlygų. Turių vokišką techninę knygą apie stogus, kuria remiuosi projektuodamas. Yra labai pagirtina, kai žmonės žino ir daro du ventiliuojamus tarpus, bet tada nereikia difuzinės. Difuzinės funkciją atlieka žemesnysis ventiliuojamas tarpas. Jis turi būti tinkamai užsandarintas nuo vėjo patekimo. Tada galima naudoti tik kondensacinę plėvelę.
      Mano atveju užpildomai vatai reikalingos celės. Celės riba yra OSB, difuzinė skirta liestis su izoliacija, gegnės iš šonų.
      Čia viskas teorija, bet ištikrųjų būtų įdomu pažiūrėti kas ten vyksta su difuzine realybėje. Kiek ir kokiomis sąlygomis susidaro kondensatas, kaip jis nubėga. Įtariu, kad pripūsta vata išpūs į viršų difuzinę, kondensatas nubėgs prie išilginių grebėstų. Ten sutiks vinių juostą ir tada žemyn į lataką.

  5. Bangas
    2014/01/03 10:48

    Norėjau pabrėžti, kad susidariusius plyšius putplastyje galima laikyti “mažomis kameromis”, jeigu jie nėra didesni nei 1 cm. Visa kita sandarus apšiltinimo sluoksnis, kuriame oras nevaikšto.
    Vatoje oras vaikšto – šiltesnėje dalyje įšyla ir kyla aukštyn, šaltesnėje atšala ir leidžiasi žemyn, jeigu nėra kelio į lauką. Tai ypač aktualu sienose. Šitas lėtas oro judėjimas (konvekcija) išneša šilumą. Dideliuose tūriuose susidaro didesni srautai, kas neįvertinta laborotorije matuojant 50cm mėginius. Putplastis nors ir su plyšiais tokio reiškinio neturi. Svarbu tik kad plyšys būtų užsandarintas bent iš vienos pusės (užtikrintas sandarumas). Ekovata taip pat sukimba ir taip susidaro šioks toks sandarumas, bet tuo pačiu neaišku ar tas “gabalas” liko elastingas ir judant medinei konstrukcijai nesusidarė plyšiai. Manau, kad didesni ar mažesni plyšiai šiltale prie medžio susidaro visais atvejais išskyrus užpurškimą PUR putomis.

    Dėl menko kondensato kiekio aš nebūčiau toks tikras. Užtenka pažiūrėti į automobilį ryte, viskas sausa, o metalas šlapias. Ir nenutekės viskas skarda žemyn. Dalis tikrai nuvarvės ant plėvelės ir susigers į vatą. Pasižiūrėkite Rukki rekomendacijas dėl antikondensacinės plėvelės naudojimo. Norėjau atkreipti dėmesį, kad pasigilintumėte į šią problemą. Po kai kurių žmonių patirties apie kondensato gausą, apledijusią plėvelę ir šlapios vatos išėmimą iš stogo net neabejodamas naudosiu antikondensacinę plėvelę po skarda savo stoge.

  6. Laurynas
    2014/01/03 16:41

    Tai kad difuzinė nepraleidžia vandens i vatą, bet garą išleidžia. Todėl dedant plėvelę būtina nesumaišyti pusių. Tikiu, kad rasoti gali vidinė difuzinės pusė, kaip nespėja išgarinti statybų metu konstrukcijose susikaupusios drėgmės. Tai tik laiko klausimas, kada ta drėgmė išeis. Patekti į vatą ji negali, nebent dėl darbų broko. EPS 30 kartų mažiau praleidžia garą, negu mineralinė ir 15 kartų mažiau negu ekovata. Tai porėta medžiaga, kuri įgeria drėgmę. Pats tuo įsitikinau pjaustydamas po lietumi stovėjusius blokelius karšta styga. Pjūvis akivaizdžiai parodo iki kur įsigėręs vanduo. Nežinau kiek moksliškai yra normalus tarpas, bet 1cm rodos daug. Per visą stogą tokie tarpai turėtų daug šilumos išleisti. Įdomu būtų pžiūrėt pur šiltintą karkasinį namą po 10 metų. Stogininkai pasidalino patirtim kaip atrodo paroc, isover vata po 10 metų. Tyvek plėvelė suplyšta ties grebėstais (jei nedėta vinių juosta), isover suktenta nuo 20cm iki 8cm.

  7. Bangas
    2014/01/03 17:54

    Difuzinė plėvelė nepraleidžia vandens tik tol kol prie jos niekas nesiliečia. Padarykit eksperimentą: ištempkite difuzinės plėvelės gabalą, užpilkite vandens iš viršaus, o iš apačios atremkite susidariusią vandens kišenę su tuoletinio popieriaus ritinėliu. Pamatysite savo akimis.
    EPS yra hidrofobiška medžiaga iš esmės atstumianti vandenį ir įgeria drėgmę tik dėl kiaurų porų. Sušlapinti EPS fasade ar stoge žymiai sunkiau nei vatą. Virš EPS taip pat dedama difuzinė plėvelė, kad nepatektų vandens.
    Nesakau, kad vata yra blogai, tik reikia tinkamai ja pasirūpinti.

    Kaip žadate išvengti potencialių vatos sukritimo keliamų pavojų? Aš kaip tik girdėjau, kad stiklo vata sukrenta mažiau nei akmens vata ir dar mažiau nei celiuliozinė sausai pūsta vata. Kažkaip labai prieštaringai visi kalba.
    Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad mačiau 30cm nuo viršaus sukrituosios akmens vatos sienoje, tik neaišku ar ten jos buvo sukišta pakankamai.

    • Laurynas
      2014/01/03 18:36

      Gamintojai neneigia Ekovatos sukritimo, tiesiog po tam tikro laiko per pas pačias skyles siūlo pripūsti papildomai. Tą eksperimentą pabandysiu su mano naudota TYVEK PRO PLUS.

  8. Darius
    2014/03/05 14:16

    Sveiki Laurynai,
    Bangas teisus del vienos pleveles po skarda, nes ryto/vakaro momentais skarda aprasoja ir is vidaus taip pat 🙁 Jei sis kondensatas nespeja issiventiliuoti – jis pradeda laseti ant vienos difuzines pleveles. Kols oro t pliusine – galima sakyti, kad esant kokybiskai dizfuzinei plevelei problemu teoriskai neturetu buti. Bet kai aplinkos t nukrenta zemiau nulio – stai cia ir prasideda “dziaugsmai” – ant difiznes nulasejes kondensatas susala ir tada difuzines laidumas lygus … ledo garavimui prie esamos t. Tai reiskia, kad esant bent kokiam garo izolicijos minimaliam pralaidumui is vidines puses, dregme kaupsis konstrukcijos viduje, o to matyt kikevienas mastantis statytojas noretu isvengti.
    Bango mineta antikondensacine uz 1 Lt/m2, siulyciau pamirsti, tai tik reklaminis triukas paprastos hidroizoliacines pleveles, kuri yra “laidi” ~20g/m2 garui.
    Taigi su skardiniu stogu matyt reiktu ivertinti ir skardos silumos maza inertiskuma, ko nebutu su cerpemis ar akmens danga. Esant minusinei lauko t tamsi skarda sauleta diena isyla iki keliolikos pliuso laipsniu ir sarmas jos apacioje pradeda laseti ant minusine t turincios difuzines …
    Bet mes kiekvinas esame laisvi pasirinkti sprendima pagal musu supratima, norus ir kisene 🙂

  9. Egidijus
    2014/08/26 10:56

    O kokį stogą finansiškai naudingiau daryti? Skardinį ar čerpinis?

    • Laurynas
      2014/08/28 09:35

      Skarda žymiau pigiau nei čerpės, bet to ji lengvesnė, todėl laikančios konstrukcijos paprastesnės. Čerpės ilgaamžiškesnės.

  10. Nerius
    2016/06/30 15:43

    Sveikas Laurynai
    Gal prisimeni kokia kaina I beam’u?

    • Laurynas
      2016/07/06 15:32

      19 LTL+PVM/m

Leave a Reply