Vidaus inžineriniai tinklai. Vėdinimas šiltame name

IMG_3193 Jau įsikėliau! Nors ne viskas pabaigta, dar liko tūkstantis ir viena smulkmena, bet vis tiek  smagu. Mėgaujuosi šviežiu oru ir šilumos siublio šiluma... Padariau juodą darbą ir tai aprašysiu, kad jūs sutaupytumėt savo laiko rinkdami info iš žiniatiklio. Vėdinimo sistemos pasirinkimas. Aprašysiu dvi dažniausiai naudojamas vėdinimo sistemas name - natūrali ventiliacija ir mechaninė ventiliacija su šilumogrąža. Pirmoji veikia paprastai, dažnu atveju ji neveikia ar veikia minimaliai. Natūraliai ventiliacijai naudojamos šachtos oro šalinimui. Tose šachtose susidaro oro trauka šalindama blogą orą iš patalpų. Kad šalinti orą, reikia turėti iš kur paimti pakaitinį, juk vakuumo name nepadarysi. Taigi gerasis oras iš lauko patenka varstant duris, per namo nesandarumus, per atvertus langus arba juos įmontuotas orlaides. Tai jei sename bute susidėjot plastikinius sandarius langus ir jie rasoja, pelyja sienos - tai ventiliacijos problema, ji tiesiog nevyksta, nes jūsų būstas tapo sandaresnis. Gerai natūraliai ventiliacijai būtinos sąlygos:
  • Geros traukos šachtos. Gerą trauką duodą aukštis, šachtos vidinių sienelių lygumas.
  • Pakankamas šviežio oro paėmimo angų kiekis. Paėmimo angos turi būti žemiau negu oro ištraukimo angos.
Natūrios ventiliacijos minusas yra šilumos grąžinimo nebuvimas. Sakykim lauke -20 C, viduje +20. Taigi jūsų būste traukiamas lauk sušildytas +20 C, o į vidų patenka šviežias, bet -20 C oras. Tą orą turi sušildyti jūsų radiatoriai iki +20. O tai reikalauja daug kWh energijos. Kaip būtų idealu tą dalį šilumos atgauti iš blogo oro. Tam skirta mechaninė ventiliacijos sistema su šilumogrąža. Pateiksiu labai aiškią vaizdinę mežiagą, kas tai yra: Kaip jau supratote, mechaninė vėdinimo sistema su šilumogrąža sutaupo nemažai energijos. Žinoma ji turi ir minusų. Teisingo sistemos įrengimo atveju tie minusai yra susiję su pinigais - tai didelė pačios sistemos kaina bei eksploatacijos kaštai. Mechaninę ventiliacijos sistemą galima įrengti už 8000LTL. Natūralios ventiliacijos kainos neskaičiavau, bet bendru atveju ji susideda iš kanalų ar ortakių kainos, grotelių, skardinimo darbų ant stogo, orlaidžių languose. Gal kas turit paskaičiavęs? Vėdinimo įrenginio pasirinkimas. Tai amžina diskusija tarp įrenginių pardavėjų. Jei galvosit racionaliai, tai pats nuspręsit kas jums labiausiai tinka. Amalvos informaciniame filmuke aiškiai išdėstoma, kodėl mūsų klimatui nelabai tinka plokšteliniai įrenginiai. Jie labai faini, bet tik tada, kai naudojamas žemės šilumokaitis (vadeninis arba orinis). Norvegai šioje srityje turi daugiau patirties, nes jau prieš 5 metus gyvenau bute, kur veikė flexit'o rotacinis rekuperatorius ir tai buvo standartinė būsto komplektacija pagal norvegų normas energijos sąnaudoms. Čia labai puikus straipsnis skaitantiems norvegų kalba arba besinaudojantiems translate.google.lt. Jame kalbama, kad pagrindinė plokštelinių (minimi kryžminio srauto) problema yra šilumokaičio užšalimas, taip pat energijos sąnaudos ir būdai jo atšildymui. Plokšteliniai įrenginiai naudoja kelis būdus apsaugai nuo užšalimo.
  • Bypass - kai ventiliacija kurį laiką vyksta aplenkiant šilumokaitį. Rašo, kad tas būdas nepadeda normalią žiemą, nes šilumokaitis vėl greitai aplėdėja ir didžiąją laiko dalį reikia vėdintis be šilumogąžos;
  • Sumažintas oro kiekis - veikia nefektyviai normalią žiemą, šilumokaitis vis tiek užšąla;
  • Disbalansavimas - kai ištraukiama daugiau oro nei paduodama. Tai reiškia, kad šilumokaičio atšildymui panaudojamas šiltas patalpos oras. Šiuolaikiniuose sandariuose pastatuose disbalansavimas negalimas dėl oro išretėjimo, taip pat disbalansuojant neįmanoma išlaikyti nustatytus mikroklimato rodiklius.
  • RETURLUFTSYSTEM - nesu tikras ką tai reiškia, bet man rodos šis būdas tiesiog apkeičia srautus ir taip bando atšildyti šilumokaitį. Rašo, kad neefektyvus būdas.
  • Kaitinimo elementas paėmimo vamzdyje. Rašo, kad vienas efektyviausių būdų apsaugai, bet deja ne energijos taupymui.
Taip pat įrenginio efektyvumui didelę reikšmę teikia ir automatika, kuri turi laiku suvokti, kada pradeda apšalinėti šilumokaitis. Užšalusiam šilumokaičiui atšildyti reikia dvigubai energijos negu apsaugai nuo užšalimo. Taigi pasirinkimą lemia keli nustatyti kriterijai:
  • Sistema VISADA turi veikti balanse (paduodamas = ištraukiamas) nepriklausomai nuo lauko temperatūros;
  • Įrenginys turi veikti saugiai ir be pakartonio užšalimo rizikos.
  • Sistema nepertraukiamai visus sezonus turi užtikrinti realų energijos taupymą.
Siūlau labiau besidominties išsiversti straipsnį į anglų kalbą su google vertėju, nes mano intepretacijos gali būti neteisingos. Išvada tokia, kad kryžminio srauto plokšteliniai agregatai, nepaisant aukšto efektyvumo, vidutiniškai suvartoja daugiau energijos per metus, negu rotaciniai, kai jie apsaugai nuo užšalimo naudoja tik elektrinį ar vandeninį teną (įskaičiuojant ir apsaugai suvartotą energiją). Rinkausi rotacinį Amalvos DOMEKT REGO 400 VE su papildoma izoliacija. Labai norėjau FLEXIT UNI 3 arba 4, bet netilpau į numatytą sąmatą:( Pastarasis turi daugiau visokių daviklių, kietesnį negu Amalvos C4 valdiklį, to pasekoje pateikia daugiau info apie naudingumą. Rotorius irgi įtariu didesnis. Valdymo pultelio nepirkau. Viską valdysiu per tinklą, t.y. iPAD atliks pultelio funkciją. Tam pasitarnauja PING 2 tinklo modulis.
IMG_3192

DOMEKT REGO 400VE

Lauke 4 C, viduje 20C, skirtumas 16 C, rekuperatorius tiekia 17,2 C, skirtumas su lauku 13,2 C. Šilumos gražinimas 13,2/16x100=82,5% Dar reikėtų atimti variklių naudojamą energiją.

Lauke 4 C, viduje 20 C, skirtumas 16 C, rekuperatorius tiekia 17,2 C, skirtumas su lauku 13,2 C. Šilumos grąžinimas 13,2/16x100=82,5%  Dar reikėtų atimti variklių naudojamą energiją. Tenas OFF

Oro tiekimo sistema. Nuo tos dienos, kai nusprendžiau daugelį darbų atlikti pats, ieškau kuo paprastesnių sprendimu, įvairių klick-klack sistemų, kurios palengvintų man gyvenimą. Vėdinimui ieškojau kolektorinės plastikinių vamdžių sistemos. Taip, ji brangesne, bet susimontuoti pačiam paprasčiau. Europoje galima rasti šių kelis pardavėjus. Dažniausiai jie siūlo visą komplektą - rekuperatorius + oro tiekimo sistema. Pavardinsiu kelis, kuriais domėjausi ir kurių sistemas galima įsigyti Lietuvoje: KWL - prekiauja www.paul-rekuperatoriai.lt Zehnder - prekiauja SANTOZA Wolf - prekiauja SANISTAL sistema X - prekiauja Tenko Baltic (gamintojas paslaptis - bent man neišdavė) Renovent-Excellent 00479 Įtariu, kad skirtingi brand'ai gaminami tuose pačiuose fabrikuose. Pvz. WOLF rekuperatoriai yra identiški RENOVENT. Oro tiekimo sistemos skiriasi. Pritrūkau 10m lankstaus vamzdžio ir gavau išmeginti kito gamintojo. Sistemos elementai nesusidraugavo. Milimetru skyrėsi išorinis skersmuo, todėl susimontavimo nesandariai. Be to, pastebėjau, kad maniškio plastmasė elastingesnė. Man geriausiai sekėsi susidraugauti su Paul-rekuperatoriai.lt.  Jie pasiūlė gerausią kainą vien tiekimo sistemai. Tenko Baltic nuolaidos galioja tik perkant visą komplektą - rekuperatorius+tiekimo sistema. Kandagi buvau nusprendęs montuoti rotacinį įrenginį, Tenko atmečiau. Apie kitus atstovus pasakysiu atvirai - jie atstovauja, bet nesistengia parduoti, o kai neparduoda, kaina gaunasi aukšta, nes nedaug parduoda, todėl užstringa uždarame rate. Viskas suprantama - maža rinka. Kartais labiau apsimoka atsisiųsti iš vokiečių internetinės parduotuvės, negu pirkti Lietuvoje. Sistemos privalumai būtų tokie:
  • paprasta sumontuoti;
  • tinka, kai po lubomis mažai vietos, lengva pritaikyti renovuojamiems objektams;
  • nėra jungčių po lubomis, sandaru;
  • maži diametrai - galima užbetonuoti grindyse ar sienose;
  • mažesnė kondensato tikimybė, galima panaudoti vėsinimui;
  • kolektorinė sistema.
Minusai:
  • Brangesnė negu Lietvuoje dažnai naudojamos cinkuototų vamdžių sistema.
Jei išgirsite žmones sakant, kad triukšminga - tai netiesa. Prie rekomenduojamų oro kiekių ji visiškai tyli. Sistema labai paprasta - susieda iš lankstaus vamzdžio, difuzoriaus dėžučių, kolektorinių dėžių, tarpinių ir movų bei fiksatorių. Susirinkti viską taip pat labai paprasta:
  1. Numatytose vietose pritvirtinau difuzorių dėžutes;
  2. Privirtinau kolektorines dėžes;
  3. Išsivedžiojau vamzdžius, juos galima tvirtinti dirželiais prie elektrikams skirtų kaiščių į betoną su kilputėmis. Lankstūs vamzdžiai lengvučiai, todėl perfojuosta nebūtina;
  4. Uždėjau tarpines, patepiau wavin lubrikantu, kad lengviau susimautų, viską užvirtinau pridėtais raudonais fiksatoriais.
JOB DONE! Gera diena darbo. Beje, oro kiekius galima susiskaičiuoti gamintojo siūloma programa www.kwleasyplan.de IMG_3195Virtuvės gartraukis rekuperacinėje sistemoje. Yra būdų suderinti šiuos du daiktus, bet aš ėjau paprasčiausiu keliu - jų nederinau. Gartraukis dirba recirkuliaciniu režimu, orą susiurbia, išvalo ir išmeta į tą pačią patalpą. Gartraukį rinkomės didelį - 80 cm pločio, kad jis galėtų lengviau kvėpuoti. Prie gartraukio buvo pridėtas ir anglies filtras, kuris išvalo orą nuo kvapų. Žiemą toks sprendimas palieka name nemažai maisto gamybos proceso šilumos. Vasarą gali būti karštoka. Žiurėsim, jei bus nepakenčiama, turiu atsarginį variantą.
modproduct_503350db88ad9_3

Dovre ASTRO 3

Krosnelė rekuperacinėje sistemoje. Renkantis krosnelę pagrindinis kriterijus buvo atskiras kanalas oro paėmimui. Taigi degimo oras patenka į krosnelę iš lauko ir išeina per kaminą, taip nesikirsdamas su vėdinimo įrenginio valdomais srautais. Degimo oro kanalas eina per techninę patalpą, ten truputį apšyla (žiemą). Kuriant krosnelę reikėtų laikinai atjungti rekuperatorių, kad netyčia dūmų netrauktų į vidų. Nors Raituzas sako, kad taip neatsitinka:) Kadangi vis tiek krosnelė nėra 100 proc. sandari, tiek kamine, tiek degimo oro tiekime įdėjau sklendes. Natūrali ventiliacija Puspasyviame. Taip, ji yra, tik be šachtų. Jeigu pamenate, kiekviename antro aukšto kambaryje yra stoglangiai. Kiekvienas pirmo aukšto kambarys turi varstomus langus. Štai jums ir natūrali trauka. Ji, atsiradus poreikiui, bus naudojama vasarą. Rekuperacinės sistemos kaina:

36 Comments

  1. Artūras
    2014/10/18 23:46

    Sveikinimai apsigyvenus nuosavame name! 🙂

    Viename iš postų mačiau man matyta vaizdą Viessman šilumos siurblio valdiklį. Koks pas tave modelis?

    Palyginimui apie rekuperatoriaus efektyvuma… Pas mane irgi Rego 400 tik palubinis. Siuo metu tokios temperaturos: -2 lauke, pučia į namą +17.8, namo viduje +21. Rekupas dirba 70% ir naudoja 138w. Filtrai dar praejusio sezono. Naudingumas 19.8/23×100=86.08% ?
    Lanksciu ortakiu nesirinkome del mazo diametro ir triuksmo. Nors sakai, kad triuksmo nera. Gal ir nera kas cia zino 🙂
    Turim ir naturale ventiliacija rusyje. Sachtas uzkimshau, nes dabar ora salta pucia i vidu 🙂
    Gartraukis ora ismeta i sachta.
    Zidinys ora ima is namo vidaus. Degant zidiniui ijungus gartrauki liepsna prigesta. Manau jei butu galingas gartraukis tai ugnis uzgestu ir dumus trauktu i vidu.
    Sildymo sezonui pasibaigus isjungiamas rekuperatorius, naudojamas naturalus vedinimas.
    Del plokstelinio rekuperatoriaus… Kad ir ka Tenko vaikinukai sneketu bet musu oro salygomis jis neefektyvus.

    • Laurynas
      2014/10/19 14:22

      Dėkui už sveikinimus, Artūrai. Pas mane VIESSMAN 242-S 7kw. Kolkas prie 0C lauke leidžiu į grindis 25C. Niekaip nepagaunu kaip nureguliuoti tą kreivę. Buvau nustatęs 27C i grindis prie 0C, tai namas prišilo iki 24C, supratau, kad reikia pamažinti.
      Aš dar sistemos neišbalansavęs. Ar pas tave ištraukime daugiau procentų nei padavime?
      Aš pasikeičiau filtrus katik, tai efektyvumo T pridėjo +1C.

  2. Artūras
    2014/10/19 15:21

    As dariau taip. ŠS nustačiau temperatūra +22 (tiek mazdaug turetu buti kambariuose). Leidau ŠS padirbti parą. Jei temperatura kambariuose yra didesne nei +22, tai mažinu kreive arba/ir nuolydi ir vel leidziu padirbti para. Taip mazdaug ir pasigavau teisingus nustatymus.
    Matau, kad namas isties pas tave siltas jei paduodaamas tokia zema temperatura gauni iki 24C namie. Kuo zemesne paduodama temperatura tuo aukstesnis bus COP.
    Idomu kaip šaltu žiemos laikotarpiu.
    Kiek tau kainavo šis orinukas? Pvz imant gruntas vanduo 242G kaina 20-21Klt.

    Pas mane vienodai % tiekimas ir istraukimas. Reiktų iškviesti, kad pareguliuotu oro srautus. Tada bus aisku koks santykis tarp padavimo ir istraukimo bus.
    Turiu naujus filtrus bet dar nedejau. Laukiu rimtų atšalimų. Tada sumesiu naujus filtrus ir bus galima palyginti kaip keiciasi T bei elektros sanaudos.

    • Laurynas
      2014/10/19 15:57

      Na jei nedarei balansavimo, tai kol kas naudingumas neaiškus, kaip ir pas mane. Gali būti, kad ištraukia daugiau, todėl tokie geri rezultatai. Jei nustatyčiau vienodai, tai vargiai siektų 80 proc. Bet įtariu, kad išraukime pas mane daugiau pasipriešinimo. Aišku, labai svarbu tikslus temperaturos matavimas, nes pusės laipsnio paklaida priduoda kelis procentus.

      Viessmaniuką nukirtau labai gerai. Pirkau Restos variantą, buvo išpakuotas, nežymiai brūkšteltas, mokėjau 16k. Papildomai mokėjau tik už freono linijos sumontavimą – 300LTL. Katilinėje viską pasidariau pats – bereikėjo 4 vamzdžius prijungti. Paleidimas įskaičiuotas.

  3. karolis
    2014/10/19 15:35

    siuolaikiniai ploksteliniai rekuperatoriai, kurie atgauna dregme, gali veikti iki -8 C. Iki sios ribos jie dirba be disbalanso ar kitos apsaugos nuo uzsalimo. Temperaturai krentant dar zemiau papildomai isijungia elektrinis kaloriferis. Skaiciuojant pagal faktines 2010-2011 sildymo sezono temperaturas gaunasi, kad jeigu butu tiekiama 100 kubiniu metro per valanda (oro kiekis reikalingas 3-4 zmonems) visa ziema non stopu, tai elektrinis kaloriferis per visa ziema sudegintu elektros uz 32 Lt is viso. Skaiciuojant bendras sanaudas dar reikia prideti ventiliatorius.

    Zinoma, tokia technologija yra ganetinai brangi siai dienai, bet ji uztikrina, kad nesimaisys kvapai plius bus atstatyta iki 90% silumos ir 65% dregmes.

  4. Artūras
    2014/10/19 22:34

    Laurynai,

    Balansavima dare po to kai baigew su vidaus apdaila. Minejo man koks turi buti santykis procentaliai bet pammirsau. Sake, kad kai apsistatysim baldais oro srautai pasikeis, tai bet kokiu atveju teks ieskotis zmogaus kas po darbo noretu paxalturint t.y. sratus sureguliuot. Gal ka pazisti?

    Viessmanna tai uz teisinga kaina nupirkai.
    Ar jis turi savyje Energijos balanso skaciuokle (Technines prieziuros meniu)? Idedu foto:
    https://onedrive.live.com/redir?resid=AC9FFA73B73558BF!136&authkey=!AFH7wVxg8EscDzU&v=3&ithint=photo%2cjpg

    Jeigu yra tai galesi pasiziuret kiek tau kainuoja ruosti karsta vandeni, bei sildyti grindis, bei COP pasiskaiciuot.

  5. Jonas
    2014/10/21 21:36

    Sveiki, Laurynai, tiesiok žaviuosi Jūsų žiniomis, informaciją pateikinėjate kaip tikras šių sričių specialistas ir žinovas, o gal daugiau tam tikros informacijos ir produktų propaguotojas… Šaunuolis, tikras specialistas ir tikras lietuvis – visų sričių meistrelis…

    • Laurynas
      2014/10/22 09:38

      Matot, kai vodovauji projektams, pvz projektuoji kokį prekybos centrą ir projektą sudaro min 14 dalių, nori nenori turi visur nusimanyt. Tiesiog tokia profesija, o ne lietuviškumas, kaip jūs sakot. O dėl propagavimo jūs visiškai teisus, Lietuvos sąlygoms už priimtiną kainą siūlau naudoti rotacinius vėdinimo įrenginius. O jų savo gamoje turi daugelis gamintojų.

  6. Mantas
    2014/11/27 00:38

    Sveiki,

    kas yra ” DOMEKT REGO 400 VE su papildoma izoliacija” pas mane lyg ir toks pat is isores, bet apie “papildoma izoliacija” pirma karta girdziu. C4 Plus valdymas labai minimalus, pasinaudojus pasigendu kai kuriu valdymo funkciju, gal su Ping 2 daugiau galimybiu…

    • Laurynas
      2014/11/27 00:44

      Aš pirmasis įsigijau su papildoma izoliacija, t.y. 45mm storio. Seniau tokių negamino. PING 2 modulis tai tik valdymo būdas, funkcijos valdiklyje. Deja, C4 turi tik tokias galimybes. Kokių tu funkcijų pasigendi?

  7. Gytis
    2015/01/09 11:08

    Sveiki,

    vieni iš meistrų pasakė kad “DOMEKT REGO 400VE” yra visiškai nevykęs Amalvos bandymas ir tiesiog nenusisekęs gaminys… Kaip jum sekasi jį eksploatuoti?

    • Laurynas
      2015/01/09 11:28

      Tvirtai pasakyti, kad blogas negaliu, nes neturiu su kuo palyginti. Artimiausiu metu planuoju apžiūrėti du importinius analogus. Ką galiu matyti pas save, tai nelabai išdirbtą konstrukciją, yra nesandarių vietų tarp oro paėmimo skyriaus ir automatikos, dėl ko nemažai kondensato patenka ten. Esu įdėjęs keletą foto į http://www.livinprojects.lt/esama-situacija . Automatikoje irgi pastebėjau nelogiškų momentų. Naudingumas niekada nepasiekė deklaruojamo, net ir su naujais filtrais. Taigi jo blogumas priklauso nuo to kiek geras kitas:)

  8. Ceslovas
    2015/02/12 10:40

    Sveiki,
    Domiuosi rekuperatoriais, jų naudingumais ir t.t.
    Visur yra išpūsti naudingumai, bet mane domina praktiniai rezultatai. Gal galite pasakyti, kokios temperatūros orą išpučia jūsų rotorinis?. Norėčiau sužinoti realų matavimą. Kaip pavyzdį galiu pasakyti pas mane stovi plokštelinis, kuris prie lauko -2, kambary 22, į lauką išpučia +8. T.y. bendras sistemos naudingumas apie 60%. Kaimynas turi rotorinį, prie tų pačių sąlygų išmeta +9. Mano plokštelinio teorinis naudingumas 75%, rotorinio iki 95%, bet realiai gaunasi, kad plokštelinis labiau taupo energiją? 🙂
    P.S. Turiu pasidaręs pakopinį tenų junginėjimą (0,3kW, 0,6kW,0,9kW).Jis jungiasi tik kai lauko temperatūra -14. Šią žiemą 0,3kW tenas buvo įsijungęs 20h, t.y. sudegino tik 6kW. Pernai “sudeginau” elektros tenams už 30Lt. Rekuperatorius įjungtas pastoviai, išsijungia tik savaitaglį, jei nesamie namuose. Kol kas man niekas neįrodė, kad rotorinis atsipirktų lyginant plokštelinio rekuperatoriaus dvigubai mažesnę kainą 🙂

    • Laurynas
      2015/02/12 18:59

      Deja Domekt serijos įrenginiai turi tik vieną termodaviklį – į vidų paduodamo oro. Taigi pagal jūsų skaičiavimo metodiką pasakyti negaliu. Pasikeičiau filtrus, naudingumas žymiai pagerėjo pradėjo pūsti 1.5-1.8 laipsnio daugiau. Dabar kai lauke 0, viduje 22, pučia 16.8, o tai yra 76 proc. Čia amžina diskusija, kuris mažiau energijos valgo. Jau rašiau, kad sukuriant vienodas laboratorines sąlygas Norvegijoje (regiono nežinau) plokštelinis suvartoja daugiau energijos negu rotacinis. Jei tai buvo tikrinta Oslo sąlygomis, tai vidutinė šildymo sezono T nuo Vilniaus skirasi 1C, kiek pamenu ten šilčiau. Tada šis testas tiktų ir Lietuvai. Beje reikia įvertinti ir įrenginių kokybę, konstrukciją, šilumokaičio dydžius.

  9. Ceslovas
    2015/02/13 08:42

    Kai lauke apie 0 laipsnių, į kambarį mano taip pat rodo apie +17, į lauką 9-10. Įdomu, kaip gamykloje skaičiuoja naudingumą. Mano nuomone, reiktų skaičiuoti (rodyti) ne kokią temperatūrą pučia į kambarį, o kokia išmetama lauk, tuomet labai nesunkiai galima paskaičiuoti sistemos naudingumą ir išmetamos energijos kiekį kW, kas ir yra aktualiausia. Į išmetimo vamzdį pats įkišau termometro sensorių. Jei pabandysite, parašykite, būtų įdomu sužinoti rotorinio tikrą naudingumą 🙂

  10. Andrius
    2015/02/26 18:44

    Jei rekuperatorius išmeta daugiau oro nei paduoda į namus, tai gamintojui naudingiau skaiciuoti pagal į namus paduodamą temperatūrą, jei atvirksciau, tai pagal į lauką išmetamą. Vienodas naudingumas negali buti net jei bus vienodi paduodamo ir istraukiamo oro srautai, nes išmetamas iš namų drėgnesnis ir dėl to jo šiluminė talpa didesnė, todėl norint gauti geresnį temperatūrinį naudingumo skaičių, naudingiau skaičiuoti pagal paduodamą į namus. Su entalpiniais ir rotaciniais kur vyksta drėgmės mainai gaunasi mažesnis temperatūrinis naudingumas, nes paduodamas į namus oras garindamas drėgmę “maziau” sušyla. Visais atvejais reikia žiūrėti entalpinį naudingumo koficientą, bet jį sudėtinga pamatuoti. Pas save planuoju įrengti tokį matavimą.

  11. Andrius
    2015/02/26 18:55

    Paduodamo ir ištraukiamo į namus oro disbalansą įtakoja ne tik lauko oro slėgis, temperatūra ir drėgmė (tankis) ar rekuperatoriaus filtrų užsikimšimo lygis bet ir vėjo kryptis ir stiprumas, todėl nematuojant paduodamo ir istraukiamo per rekuperatorių oro srauto, nematau prasmės kažkaip lyginti ar skaičiuoti naudingumo koficientą.

  12. KP
    2015/02/27 17:44

    Kiek prisimenu, rekuperatoriaus tikslas visad pastato viduje turėti aukštesnį slėgį, kad išorės oras nekeliautu per pastato nesandarumą į vidų. Tad situacija, kuomet rekuperatorius paduoda mažiau nei išmeta – iš principo negalima.

  13. Ceslovas
    2015/03/03 09:35

    Drėgmė, vakumas ar viršslėgis greičiausiai įtakoja, reiks pabandyt pamodeliuoti. Bet svarbiausias, manau, parametras yra išmetama temperatūra ir srautas, nes atitinkamai tiek pat oro įsiurbiama į namus ir jį reikia sušildyti iki kambario temperatūros. Todėl labai lengvai galima paskaičiuoti, kiek kW išmetame iš namo.

  14. Andrius
    2015/03/03 20:18

    Kas nustatė tikslą palaikyti patalpoje viršslėgį? Ar geriau per nesandarumus išeinantis šiltas ir drėgnas oras kuris gali kondensuotis konstrukcijose ir galėjo labiau sušildyti įeinantį orą, ar geriau per nesandarumus patenkantis šaltas ir sausas oras kurio jei nesušildė išmetamas oras tai sušildys šildymo sistema. Šilumos nuostoliai abiem atvejais negerai. Bet žiemą palaikyti idealų slėgių balansą bet kokiu atveju nepavyks, aukščiau bus visada didesnis viršslėgis nei apačioje, todėl jei apačioje idealu, tai drėgnas oras kondensuojasi stogo nesandarumuose, o jei viršuje idealu, tai apačioje vyksta infiltracija… Bet čia kalba apie slėgį, o ne srautą, su srautu gaunasi taip, kad jei paduodi tiek pat kiek ištrauki tai vis tiek per stogą dalis šilto oro išeina ir automatiškai dalis turi įeiti per nesandarumus, jei ištrauki mažiau nei paduoti, tai daugiau išeina per stogą, o likusi patenka per rekuperatorių ir jei ištrauki daugiau nei paduodi tai per stogą jau niekas neišeina, bet apačioje daugiau infiltruojasi. Kuris variantas geriausias?

  15. Ceslovas
    2015/03/04 08:57

    Andriau, super, tikrai logiškos mintys. Aš jau norėjau eiti reguliuoti (daryti viršslėgį) savo sistemą 🙂

  16. KP
    2015/03/05 11:44

    Oj nežinau, komentarai iš apšiltinimo medžiagų specialistų yra ir kitokie. Parcjalinis slėgis, esantis konstrukcijose dėl drėgmes, nepriklausomai nuo oro slėgio vers drėgmę judėti per konstrukcijas į išorę. Tad tokie nuostoliai bus bet kuriuo atveju.
    Bet kad čia pradedam spręst kitus klausimus, o ne rekupo darbo specifiką.

  17. Andrius
    2015/03/05 15:24

    Man atrodo vandens garų slėgis čia kiti dalykai, vandens garai bet kokiu atveju skverbiasi per atitvaras į tą pusę kur yra mažesnė vandens garų koncentracija, as galvojau apie namo konstrukcijų nesandarumus per kuriuos praeina oras.

  18. KP
    2015/03/05 19:07

    Jei kalbame apie orą, kuris įsiurbiamas per plyšius, tai įsivaizduokim, kad įsiurbtas šaltas oras priverčia nusėsti kondensatą jau patalpų viduje, tiesiog ties plyšiais. Tai akivaizdu senuose daugiabučiuose -aplink langą pilna pelėsio, nors ne tik dėl to. Ir jei patalpoje yra žemesnis slegis, tai virtuvės gartraukis dirbs atvirkščiai, židinys kurenamas visus dūmus trauks į patalpą pakūrus… Jau nekalbant apie tai, kad įsiurbiamas oras nefiltruojamas kaip pro rekupą ir jis daug dulkingesnis ir t.t. Todėl ir reikalingas tas viršslėgis, kad šiltas oras eitų į išorę ir oras būtų filtruojamas. Ir jei nevaldomas oras eis per plyšius, tai koks čia reguliavimas? ir kvėpuoti pelėsio sporomis nenorėčiau.
    Dar dėl to tikslo tiksliai skaičiuoti… Ir geriems pastatams oro kaita dėl pastato nesandarumo yra nuo 0,6 iki 1,5 karto (čia prie matuojamo 50Pa viršslėgio, o jis realiai tai būna visoks?), tad kaži ar čia verta skaičiuoti taip tiksliai po kablelio. Per daug faktorių, kurie iškreips Jūsų matavimus – trumpam paliktas praviras langas, durys, nesandarumai, skirtingas slėgis, drėgmės lygiai patalpoje ir t.t. Bet gal kažkas turi pradėti? 🙂

  19. Andrius
    2015/03/06 09:12

    Lauko oras niekaip negali kondensuotis patalpose ar konstrukcijose (žiemą Lietuvoje), kondensuojasi tik vidaus oras, jei apie neteisingai sumontuotus langus dar yra nesandarumai, tai pro juos patenkantis sausas lauko oras tik sumažina pelesio tikimybę. O židinio, gartraukio ar kitokių bendro patalpų oro ištraukimo kanalų kurie neina per rekuperatorių sandariame name negali būti. Jei tokie kanalai yra, reikia gerai pagalvoti ar iš vis rekuperacija reikalinga ir kiek ji duos naudos, juk pilna pavyzdžių, kai įrengus rekuperaciją ji nenaudojama, arba naudojama pvz. tik kai ateina svečiai. Pagrindinis tikslas yra padaryti, kad oras per plyšius eitų kuo mažiau, o dar geriau, kad tų plyšių nebūtų.

  20. patinka
    2015/04/30 15:06

    labai geri straipsniai,daug naudingos,butent siuo metu reikalingos informacijos

  21. Henrikas
    2015/08/20 09:17

    Sveiki. Kokią ventiliacinę sistemą pasirinkt naujai statomame vieno aukšto name? Ačiū.

    • Laurynas
      2015/08/20 10:03

      Tokią, kuri atitinka jūsų biudžetą ir projektą.

  22. Don
    2015/11/22 22:18

    O kodėl oro padėmimo nedarėt išvedžioto po žemėm kad sušildyt orą?

    • Laurynas
      2015/11/23 18:06

      “Fabrični” sprendimai pernelyg brangūs, kad atpirktų naudą per protingą laiką, o savadarbio nedrįsau daryt. Be to, kai nėra rūsio, tą daiktą sunku ekploatuoti – nėra kaip praplauti.

  23. Don
    2015/11/23 22:29

    O kodėl negalima sukergti gamyklinio su savadarbiu? Koks skirtumas iš kur jis ora ims? Praplovimą galima sugalvoti ir be rūsio (vamzdynas su nuolydžiu ir praplovimas naudojant aukšto slėgio aparatą su spec žarna. Ir filtrą galima pradžioje sumontuot) Domiuosi nes pačio laukia tas etapas ir galvoju, kaip tą padaryt.

    • Laurynas
      2015/11/23 23:19

      Esme, kad vasarą jis gali kondensuotis. Susirinks kažkur vanduo, prasmirs. Kaip tu normaliai praplausi kai žemiausia vieta po žeme? Kai žemiausia vieta rūsy, tai ok, darom. Bet kitu atveju…..be to aš leidžiu be teno rotacinį rekupą, pučia jis 12C per šalčius, bet kad visai nesijaučia. 23 namie. Nematau reikalo ant rotacinio žš statyt. Ant plokštelinio reikia, tačiau tik vandeninį kontūrą. Gal argumentai netvirti, bet bent šiokie tokie:)

    • Laurynas
      2015/11/23 23:23

      Ir kokiu tu slėgiminiu aparatu d200 vamzdį praplausi? Papasakok detaliau?

  24. Don
    2015/12/01 11:25

    Pvz karcher savaeigia šlanga skirta kanalizacijos vamzdynams. Bet sutinku kad komplikuota. Argumentą užskaitau 🙂

  25. Arturas
    2016/02/02 20:04

    Sveiki, matau cia diskutuoja daug protingu žmonių , man reikia jūsų patarimo. Mėnesio bėgyje pradedu statyti 2 aukštu namą Kaune , 200 m2 , gyvenamo ploto 150 m2. Žadu daryti geotermini šildymą du gręžiniai po 80 metru, grindininis šildymas , bus židinys su ortakiais išeinančiais antro aukšto grindyse. Domina vėdinimo reikalai, kokį variantą galėtumėte pasiulyti , pinigai is paskutiniųjų tad pati paprasčiausia nebranguausia variantą . Taip pat apie silumos siurblius gal nusimanote kokį patikima? Dekui , arturas , Kaunas .

    • Laurynas
      2016/02/03 09:24

      Na kai pinigai “iš paskutiniųjų” tai ir namą reikėtų kukliau planuoti. Rinkis vieną šilumos šaltinį ir rekomenduočiau šilumos siurblį, nes normali sandari židinio kapsulė, kuri veiktų prie mechaninio vėdinimo kainuos tikrai nepigiai. Pvz. granulinis katilas, kuris montuojamas pasyvaus namo sandarumo ribose, kainuoja 10k EUR.

Leave a Reply