Šilumos siurblys oras vanduo. Energijos suvartojimas
Netyčia nusipirkau šilumos siurblį. Po pasiūlymo turėjau apie valandą laiko pagalvoti. Tai buvo tikrai neplanuotos išlaidos, nes namą pirmąjį sezoną planavau šildyti elektra, pamatyti tikruosius šilumos nuostolius, o kitais metais pasitaupius pinigėlių įsigyti kažką panašaus. Būna tokie netikėti pirkiniai gyvenime, kurių neplanuoji, o įsigijęs supranti, kad tai super geras netyčiukas. Taigi Viessmann Vitocal 242-S būtent toks ir yra.
Jį man pasiūlė po parodos RESTA 2014. Kas toje paradoje buvote, tikriausiai lietėte mano vidinį bloką. Taip, pirkau išpakuotą, gal kiek pabraižytas dėl transportavimo, bet kaina nuo kataloginės skyrėsi labai žymiai. Išorinis blokas buvo visiškai naujas. Šis modelis turėjo viską, apie ką aš tik galėjau pasvajoti:
- Integruotą 220 ltr karšto vandens ruošimo boilerį;
- Saulės kolektorių šilumokaitį;
- Vėsinimo funkciją vasarą;
- Du cirkuliaciniai siurbliai – vienas šildymui, kitas karšto vandens šildytuvo įkrovai;
- Integruotą elektrinį teną (tokį variantą planavau pirmąjį sezoną).
Su tokia komplektacija tereikėjo pajungti magistralinius šildymo vamzdžius ir vandens tiekimo linijas. Net apsaugos grupė (apsauginis vožtuvas ir automatinis nuorintojas) su lauko T davikliu įėjo į komplektaciją. Viskas vokiška, atidarius dvelkia kokybe.
Maniškis A07 modelis.Techniniai duomenys:
Nedelsiant po įsigijimo numatytoje vietoje išbetonavau pamatėlius pagal pridėtą instrukciją. Vietą pasirinkau atokiau nuo namo, kadangi tas kampas, kur yra techninė patalpa yra dažnai praeinamas ir nesinori gauti šaltų gūsių. Išoriniam bokui reikalingos “kojos”. Viessmann’o aliuminio originalus pjedestalas kainuoja apie 400LT, kai universalų galima nuspirkti už 120LT. Deja, pagal išlietą pamatą nė vienas universalus netiko. Teko suktis iš padėties, ieškoti metalistų, kas nukopijuotų Viessmann’o gaminuką. Kopija buvo išties tiksli ir kokybiška, tačiau iš dažyto juodo metalo. Toks gali greičiau surūdyti. Iškasiau griovį freono trasai, kartu su freonistu perkišom freono vamzdžius per gofruotą vamzdį ir paklojom į žemę. Vamzdžiai freonui kainuoja nepigiai ir labai greitai užlūžta, todėl geriau darbą patikėti patirties turinčiam specialistui. Net jis pats alkūnę suformavęs specialiu įrankiu, kišdamas įvadą per sieną užlaužė paduodamą liniją. Gerai, kad buvau nupirkęs 2m daugiau.
Originalus tvirtinimas
Viessmann “kojų” kopija
Siurblį paleidom liepą ir iškart pasinaudojom “grindų džiovinimo funkcija”. Nors pirmojo aukšto grindys išlietos jau du metus, tačiau pagal grindų klojimo rekomendacijas prieš parketlenčių klijavimą reikia pakaitinti dvi savaites, tada leisti savaitę atvėsti. Taip užtikrinama, kad grindyse neliks drėgmės, kuri gali vėliau pakenkti parketlentėms.
Paduodamo vandens T pagal lauko T
Atvėsus orams nekantraudami pasileidom šildymą. Pagal standartinę fabrikinę kreivę buvo žiauriai karšta. Palaipsniui mažinom lygį ir vis tiek būdavo per karšta, ypač naktį. Labai sunku sureguliuoti ŠS kai didelę įtaką rudens laikotarpiu daro vėdinimas. Kai lauke pliusas, REGO elektrinio teno nejungiu, bet tada paduodamo oro temperatūra labai įtakoja stipresni naktiniai atšalimai. Ta REGO automatika gan kvaila. Sakykim noriu, kad man visada pūstų nemažesnį negu 17C orą. Užstatai žiemos režimą ir 17C. Tačiau jei diena šiltenė ir rekupas atkovoja daugiau šilumos, sakykim be teno pagalbos pučia 18C, tada automatika stabdo rotorių. To pasekoje temperatūra staigiai nukrenta ir rotorius vėl pradeda veikti. Tai vyksta kas ˜5min. Per PING modulį tas puikiai matosi, o jei sėdi šalia paduodamo oro kanalo, pasijaučia šaltas dvelksmas, nors neilgai, bet žvarbiai.
Dabar, diapazone nuo 0 iki -10 atradau malonaus mikroklimato receptą. ŠS šildo nuo 6h iki 23h, rekuperatorius veikia žiemos režimu ir paduoda 17C dieną, o naktį gauna -1 laipsnio korekciją, t.y. pučia 16C. ŠS naktį ilsisi. Logika tokia, kad naktį žemesnė lauko T, siurblio naudingumas mažesnis, jis sunaudoja daugiau energijos. Bet iš kitos pusės, kWh pigesnė naktį, todėl dar galutinai neaišku, kaip taupiau. Pastebėjau dar vieną trūkumą – grindų temperatūrą. Tai tikriausiai yra ir šilto namo trūkumas. Kadangi paduodamo vandens T prie -10 yra 28C, tai grindų paviršiaus temperatūra yra nepakankama, kad basomis kojomis jaustum komfortą. Plytelės atrodo šaltos. Gal dar įmonama išspręsti šią bėdą kaip nors. Pvz. duodant aukštesnę temperatūrą į grindis trumpą laikotarpį, tada leisti atvėsinėti. Bet tokie veiksmai gali neigiamai paveikti ŠS, jam patinka dirbti tolygiai. ŠS paleidėjai sako, kad pirmi metai skirti eksperimentavimui. Tikiuosi per šį sezoną nustatymai nusistovės.
Smalsiausiems galiu pateikti gruodžio mėnesio energijos sąnaudas ir ŠS katilinės kainą. Į kainą įeina ŠS, aprišimo medžiagos nuo vandentiekio magistralės iki ŠS, nuo kolektorių iki SŠ, lauko bloko įrengimas, pajungimas, siurblio paleidimas. Taigi, viskas kainavo nepilnai 16k. Mano modelio siurblys kataloge kainuoja apie 23k.
Išraiška kWh, 49-52 savaitės
Išraiška LTL, 49-52 savaitės
Tags: šilumos siurblio kaina , šilumos siurblys , šilumos siurblys oras vanduo , Viessmann 242-S
tai kas cia gaunasi… beveik 350 lt menesiui? nei labai ekonomiska, nei labai daug.. kokiu bus imamasi priemoniu ekonimijai padidint?
Jokių priemonių nesiimsim, nes energijos sąnaudos atitinka projektines, t.y. ~1200kWh šildymui gruodžio mėn. Žiūrint į el. suvartojimą 465kWh galima teigti, kad COP ~3. Be to name buvo laipsniu aukštesnė T negu numatyta. Viskas normos ribose. Pasyviame name butų 80Lt už šį mėnesį, o pas mus 215Lt. Man ir ši suma atrodo normali.
Sveiki,
o kike pas jus šildomo ploto ir kiek boleryje bei namuose T palaikot? Nelabai supratau kada ŠS žino kad jau prišildė patalpas. Pas mane irgi yra tokia funkcija šildyti pagal lauko T bet pajungiau, kad tesiog palaikytų viduje užduotą T pagal termometrą pultelyje.
140 grindų ploto. Tai va kad jei pultelis ant siurblio, ne atskiras patalpoj, jis nezino kada prisildo. Pastebejau, kad jis nereaguoja i gryztamo vandens T. Delta T buna 1c bet siurblys vistiek veikia. Po nauju atvyks viessmann atstovas ir issiaiskinsim jo logika. Vanduo 58 laipsniai. Sildo tik 5 val i diena. Kita diena dasildo skirtuma kiek isnaudojom.
užskaitau ši straipsni 🙂
Keista, kad nerodo paskutineje nuotraukoje pagamintos energijos kieki vietoje “0”.
Manau šitoje vietoje “kitas karšto vandens recirkuliacijai jei ji yra;” suklydai. Šis cirkuliacinis siurblys skirtas ne recerkuliacijai,
o karšto vandens pernešimui iš mažojo šilumokaicio i boileri. Kitaip sakant naudojamas užkrauti boileri.
Saunu, kad pateikei energijos sanaudas. Dabar galima palyginti skirtuma tarp oras/vanduo vs gruntas vanduo.
Pas mane SS sildyamas nustatytas 24 val. Realiai kompresorius birbia 13val per para prie sios dienos oro.
Vidaus t pirmame aukste +22C, antrame +20C.
Sildymo kreive lyginant su tavo nustatymais skiriasi 4-5 laipsniais.
Pvz prie -10C pas mane 33C. Realiai prie lauko -10 paduoda kazkur iki +33.6C.
Energijos sanaudos 49-52 sav. 504kwh. COP’o vidurkis per sias savaites 5.1
SS sugeneravo 2570.4 kwh šilumos 162m2 plotui.
Neskaiciavau kiek karstas vanduo kainavo. Bet paprastai 20-25Lt menesiui.
Rekupas REGO 400PE per visa si menesi iki dabar sudegino 53kwh dirbdamas vasaros rezimu.
Momentine rekupo galia ~100 watu. Siuo metu i namus grazina +18.4C prie -9C lauko.
Ora priverstinai pucia visa nakti. Praeitais metais esu mates ir +13C grazinamus i namus vasario menesi prie dideliu salciu 🙂
Del sildomu grindu, tai jo kol i grindis nepaduosi daugiau kaip 30C komforto nejausi.
Nesuprantu, kaip vienodi rekūpai gali taip skirtingai veikti? Pas mane kokį 15 laipsnių pučia. Ir tai yra 80proc naudingumas. Gal pas tave ištraukia daugiau negu paduoda?
Kažkaip nerealus pas tave naudingumas. (18.4-(-9))/21-(-9))=91 proc. Tokio naudingumo net pati amalva nedeklaruoja. Pasitikslinu ar čia su įjungtu tenu ar ne?
Dėl įdomumo išjungiau teną pas save. Kambaryje rodo 21. Paduodamas 12.8 laipsnių, laikinai išėmiau filtrus pakilo iki 14.2. Viduje prie lauko -9 atrodo nekaip, susidare varvekliai, virš automatikos, kur elektra kabo lašai, čia kažkas netvarkoje su duo daiktu. Beje vidury nakties pradeda kalt kažkas, lyg ledas į rotorių liečiasi. Ir dar vienas įdomus dalykas, priešingai nei nurodyta Komfovent buklete prie didesnio oro kiekio parduodama temperatūra kyla.
Įmeskit, jei galit savo rekupo vidų prie tokios temperatūros. Mano foto čia:
http://www.livinprojects.lt/esama-situacija/
Girdejau, kad Viessmann turi prieda t.y. ŠS galima valdyti pagal kambario temperatura. Nesidomejau, kiek toks priedas kainuoja, bet itariu nepigiai…
Delta t 1C tai labai mazas skirtumas. Pas mane 4-5C.
56% ištraukimas/padavimas. Prieš mėnesį dariau pakartotinį srauto balansavimą.
Rekuperatoriai pas mus skirtingi: pas tave vertikalus vieno rotoriaus, pas mane gi horizontalus (palubinis) dvieju rotoriu.
Faktas, šiais laikais 200lt/mėn šildymui 150m2 plotui yra labai gerai, bet tokį rezultatą galima pasiekti įvairiais būdais, jei grubiai tai teorija tokia: galima statyti namą kurio varža R20 ir jį šildyti elektra, galima statyti šilta namą su R10 ir šildyti oras-vanduo kurio COP2 ir galima statyti paprastą namą su R5 ir šildyti gruntas-vanduo kurio COP4, visais atvejais bus 200lt/mėn bet skirtinga namo kaina, išvaizda ir komfortas viduje.
O dėl temperatūros kreivės, tai teorija tokia: jei paduosi į grindis 22 kai namuose 22 tai jokio šildymo nebus pvz. prie lauko +10C o pvz prie lauko -10C bandymo keliu nustatai, kad reikia į grindis paduoti 30 ir tada name temperatūra nei krenta nei kyla. automatiškai ir visose kitose lauko temperatūrose viduje temperatūra bus pastovi. taip visi daugiabučiai su modernizuotais šilumos mazgais palaiko temperatūrą 🙂 ir taip automatika gali staigiau reaguoti į namo šilumos nuostolių pokyčius (lauko temperatūros pokyčius) nelaukiant kol pradės kristi ar kilti temperatūra name.
Del namu R5, R10, R20 isvaizda galima padaryti visu identiska, bei vidaus temperaturos irgi galima palaikyti vienodas. Klausimas kuri R name ir sildyma pasirinkti, t.y. kuris finansiskai palankesnis butu? 🙂
Laurynai,
pas mane irgi REGO 400PE aš visada laikau žiemos režime, padavimo 20C, 30% galios, niekada neišjungiu nes rasoja langai. Pajunges el. sanaudų prietaisą tai jis naudoja ~100W tokiu režimu. Kol kas užšalęs nebuvo, bet smarkiai kaupiasi kondensatas viename kampe išorinėj pusėje, bei drėgsta filtras, žadu papildomai izoliuoti tą pusė kur ateina iš laiko oras.
o ką reiškia “Sildo tik 5 val i diena.” čia tiek laiko kompresorius dirba? 58C žiauriai daug atrodo, maniškis Samsungas max. 50C gali užpumpuoti, laikau ~40-45. Realiai man užtenka 30C žmonai minimum 40C 🙂
Dėl vandens ruošimo – užstačiau laiko programą, kad veiktų tada, kai būna šilčiausia, t.y. dienomis, tada didžiausias naudingumas. Jei nebūtų programos, jis palaikytų 58C visą laiką. Man rodos 50 reikia, kad nesidaugintų legionelės, dėl to boileryje geriau laikyti ne mažiau tiek, bent mano instrukcijoje taip parašyta. Na mes irgi naudojam max 38-40, Bet boileryje juk atiskiedžia. Po vakarinių maudynių boileryje belieka 45, ryte 36. Tada diena, nuo 12-17h boileris prišyla vėl iki 58C. Šiaip net tų 5 val nereikia, šilumos siublys gal per 1.5 paruošia. Max. paduodama T pas mane 55, matyt tuos kelis prisildo elektra. Naudojamės tik dušu, kai atsiras vonia, tada reikės ilginti darbo programą. Likusį laiką ŠS šildo grindis. Bet ir tą apribojom nuo 06 iki 23. Per karšta miegot.
Pas mane irgi filtras drėgnas ir drėgsta lauko oro in/out pusė nors rekupas turi 5cm izoliacija. Gal tai normalu visgi?
Nu protingas tavo valdymas… aš galiu pakeisti tik kada įjungti papildomą teną ir kada veikti tylesniu režimu, nėra tokios galimybės ruošti vandenį tam tikrom valandom, nematau nei kiek laiko veikia nei kiek suvartoja. Dėl bakterijų įjungiau dezinfekavimo funkcija, nustačiau, kad sekmadieniais prikaitintų iki 70C kad neprisiveistų iki žmogui pavojingos koncentracijos.
Laurynai, sumeciau fotkes apie savo rekuperatoriu
http://euras.blogspot.com/2015/01/rekuperatorius-ziema.html
Fotkes prastokos kokybes, bet vaizda susidarysi.
Sios nakties -18C metu putė +17C esant vasaros rezimui. Praeitais metais pamenu paduodavo temperatura zemesne, nes oro srautai blogai suderinti buvo, kambariai nesivedino. Dabar si problema dingo.
p.s. nerandu mygtuko kaip atsakyti i jau esamus pranesumus. Dabar gi kiek viena karta rasant “Comment” sukuria “tėvinį”.
Jo, apšarmojęs irgi. Vakar kaip tik kalbėjau su projektuotoju, kuris nemažai matęs veikiančių rekupų. Sakė, neturėtų nei rasot nei šarmot. Kiek čia tiesios nežinau. Aš vakar padariau tęstą su dviejų menesių senumo filtrais. Rezultatai tokie:
Lauke -12
Viduj 22
Be filtru:
be teno paduodamas 15,2
Tenas iki 17C 13 proc.
Su filtrais:
be teno paduodamas 12,2
Tenas iki 17C 35 proc.
Filtrai tamsoki, bet įtariu todėl, kad antrame auktšte yra nesudėtos grindys, betonas dulka, todėl greit užsineša. Laukinis filtras kvepia dešromis. Dauguma kaimynų naudojasi KKK….
Dėl relpy į komentarus galimybės kažkodėl galiu tik aš tai padaryti kai prisijungęs, settinguose nieko nerandu kas pataistų situaciją. Bet juk tai nesvarbiausia blog’o dalis:)
O kaip lauko bloko triukšmas? Kai buvo lauke -18 ar labai triukšmavo? Man čia vienintelis likęs klausimas apsisprendžiant apie ŠS, nes namas stovi dauboje, sodų bendrijoje kur yra absoliuti tyla žiemą 🙂
Šis modelis pereina į el.šildymo režimą nuo -15. Niekada neatkreipiau dėmesio į išorinio bloko triukšmą, tai reiškia, kad garsas tikrai nedidelis. Tai parasčiausias švelnus ventiliatoriaus garsas. Garsiau šniokščia rekuperatoriaus išmetimas.
Sausis jau į pabaigą, gal turit sausio mėnesio šildymo duomenis? Ir kokie jūsų namo sienų/stogo/grindų R ?
Jo, turiu. Štai jie: http://www.livinprojects.lt/wp-content/uploads/2015/01/Screen-Shot-2015-01-28-at-22.22.31.png
Matosi, kurią savaitę nebūta namie. O sekančią labai daug skalbta. Šildymui suvartota 369kWh, vandens ruošimui 98kWh.
Varžos 10/11/10
Sveikas sakyk kaip pasiruosti SS vieta yvadui i nama pas mane karkasinis ir bus puciama medzio vata, kad neprarasti sandarumo.Daryti sienoje ar per pamata ir kokio demetro reikia? SS Oras/Vanduo.
Varinių vamzdžių diametras ir pajungimo vietos nurodyta ŠS instrukcijoje. Karkasinio namo atveju, reikia žinoti, kur bus išorinis blokas ir sandarinimo metu prasivesti vamzdžius per sieną, tada užsandarinti specialiomis tampriomis tarpinėmis pagal vamzdžio diametrą – http://de.proclima.com/produkte/verbindungsmittel/detailloesungen/kaflex-mono
Sieną rinkčiausi todėl, kad lengviau pravesti ir, jei ką, pakeisti. Kai sandarumą užtikrina vidinis tinkas, galima šiuos žingsnius atlikti ir vėliau. Freono vamzdis varinis, jis labai greitai užlūžta, prakišti jį per kokį pasiliktą kanalą per pamatą praktiškai neįmanoma. Lenkimus daro vietoje, pagal situaciją su lenkimo įrankiu. Pirmiausia pasiruošia lauko lenkimus, tada kiša per sieną, paskui viduje sulanksto kaip reikia. Tikiuosi dabar aiškiau?
Gal turit elektros suvartojimą vandens ruošimui už rugsėjį? Pas mane panasonicas prisuko 110kw… jeigu lyginti su Jūsų žiemos duomenimis tai sakyčiau kad pas mane daugokai gaunasi…
turiu. 36-39 sav 36kwh. Pamažink tiekiamo vandens T. Man sanaudos zenkliai sumazejo po to. Dabar tiekia 50, sekmadieniais 58.
Grindim tikrai nereikia daugiau,nei 30 laipsniu. Na ,o nesyla,gal bloga grindu izoliacija
Sveiki, gal galit pasidalinti Saulio mėn. šildymo kąštais. Labai įdomu kiek prisuko el. siurblys prie tokio šalčio. Gal tai padės galutinai apsispręsti renkantis tarp gruntas-vanduo ir oras-vanduo.
Gruodžio 21 – Sausio 21 dienų duomenys tokie: Viso 1201 kWh, iš kurių statistiškai apie 350 kWh yra bendro naudojimo su rekuperatoriumi, kitos – 850 šildymui ir vandens ruošimui. Tai jei kWH apie 0.1 Eur, tai 85 eur už šildymą ir vandens ruošimą, kai viduje palaikoma 22C. Buvo dienų, kai ŠS dirbo vien naudodamas el. teną (visos dienos žemiau -15C). Rezultatais patenkintas.
Sveiki, svarstau kaip alternatuva kieto kuro katilui oras-oras ortakinį.
Paskaičiau viską nuo pradžios ir peršasi keista išvada. Kažkaip didelės išlaidos gaunasi pas Jūs.
Pas save name (karkasinis 124 m2, sienos R6,6 , stogo R7,7, rekuperatorius AlascaECO 250 be el pašildymo. Ateinančio oro rekuperatoriui pašildymą padariau paimant šilumą nuo valymo įrenginio) dariau eksperimentą kiek kainuotu šildyti namą vien elektra el. šildytuvais. Mano testo metu laukę paros temperatūros vidurkis buvo ~ -18C, viduje ~ +19C, šildymui parai sunaudojau 24 kW, gaunasi jei tokia temperatūra lauke būtų visą mėnesį sunaudočiau ~ 750 kW kas pinigine išraiška yra ~ 84 €/mėn. Tai gaunasi naudojant silumos siurblį su COP2 sąnaudos šildymui turėtu būti ~ 42 €/mėn.
Dabar kurenant briketais šildymui ir karšto vandens ruošimui išeina ~43 €/mėn.
Nesuprantu kodėl pas Jūs išeina tokios didelės išlaidos. Nes tada išeina neverta išleisti tiek pinigų šilumos siurbliui, kai gali tiesiog šildyti elektra tiesiogiai.
Eugenijau, jūs gi pats rašot, kad viduje palaikot 19C. Energijos sanaudų formulėje yra toks dalykas kaip delta T. Mano nurodytoje sumoje 85 įtrauktas ir k. vandens ruošimas, kuris tikriausiai prie žemų lauko temperatūrų sudaro daugiau nei pusę sumos. Taip pat nesu įsitikinęs jūsų suvartotos energijos matavimo patikimumu, nes 1kw galios prie delta T 36 ir minėtų varžų fizikine prasme yra neįmanomas. Jei matuoti vieną dieną, galiu padaryti, kad ŠS sanaudos būtų 0, nes namas per parą prie -18 teatvėsta 1C. Pagyvensite pamatysite tikras sąnaudas. Esu suprojektavęs šiltų namų, diskutuoju su jų savininkais, sąnaudos panašios kaip pas mane.
Dėl šildymosi oras-oras, neparmiškite užsakyti drėkintuvus. Mikroklimatas pasirenkant tokį šildymo būdą nepakenčiamas.
Name gyvenu jau du metus, šildymo sezonui šildymui ir karšto vandens ruošimui kurenant briketais sunaudoju 1,5 t briketų.
Mano testo metu šildžiau ne vandenį sistemoje o tiesiogiai patalpas su šildytuvais.
Dėl oro išsausėjimo tai sutinku, net ir šildant namus grindiniu šildumu oras sausėję ir gana stipriai, turiu drėgmės matuoklį tas ne tik matosi, bet ir jaučiasi kaip oda sausėja. Realiai bet kokių šildomų patalpų oras sausėja nesvarbu nuo šildymo būdo, vienu atveju tik lėčiau, kitu atveju greičiau.
Kadangi namai darosi sandarūs jų viduje mikroklimatą turim daryti patys, vėdinti, drėkinti it pan.
Šiltų namų suprojektavimas ir šilto namo statyba tikrai du atskiri dalykai, nes viena yra kaip projektuotojas suprojektuoja ir kita kaip statybininkai pastato.
Kita, šiltų namų yra daug ar jie ekonomiški?
Todėl šiltu ir ekonomišku namu galima vadinti tik tą namą kuris praėjo testus ir turi oficialų sertifikatą.
Tai išvertus tonas į kWh tai yra 7800 kWh energijos ir turint omeny, kad žmonės su mažais vaikais palaiko 22C tai šis skaičius būtų dar didesnis. Manau, kad tai yra gan realus skaičius palaikant 19C. Jei teigti, kad šildymui sunaudojama 60proc., tai jūsų sąnaudos yra 38kWh/kv.m. Palyginimui pasyvus namas 15kwh/m.
Dėl grindinio šildymo prieštarauju, pas mane visą žiemą laikosi 45-55 proc. Jūsų ora sausina Alasca, juk jis turi kondensato surinkimą?
Na šiom temom galima diskutuoti ilgai 🙂
Sąnaudos šildymui tikrai mažesnės, nes dar reikia atmesti katilo naudingumą, kuris yra ~80 % tai tie skaičiai keičiasi. Nieko neginčijų tiesiog esu atlikes testus praktiškai ir gautus rezultatus suskaičiavęs. Kadangi namas karkasinis ir nėra muro kuris suvalgo nemažai šilumos tai šildymas vyksta kitaip. Alasca kondensato net nematė, nes į jį minusinis oras praktiškai nepatenka. O kondensato surinkimas padarytas tiesiog nubėgimu apačioje, per jį dar niekas nebėgo 🙂 Jie deklaravo kad jų šilumokaitis perduoda drėgmę, bet aišku turbūt labai mažai.
Aš turiu mažą vaiką ir tikrai nepalaikom 22C, čia jau kiekvienas žmogus renkasi kaip auginti savo vaikus. Nukrypstant nuo temos vaikams yra sveikiausia temp 18C (kalba medikai ne mano išmislas), nes jie duksta sukaista ir kuo aukštesnė temperatūra namie lengviau kažkur pagauti skersvėjį ar pan. ir susirgti.
Na šitomis temomis galima diskutuoti be galo. Turiu svarų argumentą, kad parai 24kwh negali būti. Priėmiau, kad tavo namas 1 aukšto 8×15 dydžio, šiltinta pastoge, aukštis 3m. Tokiu atveju atitvarų plotas 258m², neskaičiuoujant grindų, nes ten delta T mažesnis. Jei galia Q yra 1000w, (24kWh/24h), o delta T 36 (lauke -18, viduje 18), tavo vidutinis atitvaros laidumo koef U yra 0,10, kas išvertus į R yra 10:) Tai čia dar neįvertinus nuostolių per grindis. Taigi tavo matavimai maždaug dvigubai klaidingi vien teoriškai. O kur dar nuostoliai per ventiliaciją?
Pas mane namas 2 aukštų 9×9, sienu varža tokia kaip vokiečiai vadina 3 litru namas, tai yra tiek skysto kuro užtenka apšildyti patalpas. Namas darytas “kaip sau” asmeniškai savo rankom viska pastačiau. Sprendimai naudoti kaip pasyviuose namuose, garo izoliacinės plėvelės atspindinčios šiluma, viskas suklyjuota apklyjuota, kad jokio plyšelio nebūtų ir ties langais ir t.t. 🙂 angograščiai šiltinti papildomai, pirmo aukšto grindis pakeltos, kad nebūtų šalčio tilto kur pamatas jungiasi su karkasu ir t.t. rekuperatorius ora ima ne tiesiai iš lauko, o per radiatorių kuris šilumą paima nuo valymo įrenginio, kas duoda rekuperatoriaus realu naudinguma pasiekti 80% (rekuperatorius be elektrinio pašildymo). Mano sienos U=0,151, stogo U=0,13, grindu ant grunto U=0,19. Jokiu stebuklu nėra, bet ir pvz granulinė krosnelė kuri atlieka ir žydinio funkcija svetainėja šildydama ~3-4kw galingumų gali apšildyti visą namą be problemų, išvažiuodami ilgesniam laikui ją užprogramuojam kad palaikytu temperatūra ir ji tai daro be vargo. Kadangi išeina toks nedidelis šilumos poreikis pradėjau galvoti apie šilumos siurblį, kad palengvinti sau gyvenimą ir nekurenti katilo 🙂
P.S. Mažesnes sanaudas itakoja ir namo konstrukcija tai nėra jokių išsikišančiu namo daliu, namas visiškas kvadratas. Tai leidžia ir sumažinti šilumos nuostolius ir efektyviai išnaudoti patalpas viduje.
Neginčiju dėsniu juos aš suprantu tiesiog sakau, kas yra realybėje kokios man išeina sanaudos 🙂
Sveiki, prašom pasidalinkit vasario mėn. šildymo kąštais.
šildymo kaštų jau neišskyrinėju, bet 01.21-02.21 deklaruota 818 kWh, iš kurių remiantis praietų metų stebėjimu bendram naudojimui skirta 280, o šildymui ir vandens ruošimui lieka 538 kWh. Patalpose 23C
Laurynai, o kur užsakinėjai stovą (kojas) šilumos siurblio išoriniam blokui pastatyti? Gal galėtum pasidalinti kontaktais?
Sveikas, pas tokius metalistus Šalčininkuose. 8 687 76 425
Sveiki, perskaičiau jūsų pasidalinimus, labai įdomu noriu paklausti patarimo. Mano dar neįrengtas namas dviejų aukštų (t.y. su mansarda) viso 350 kv.m. keramzitinių blokelių, apšiltintas, bus vien grindinis šildymas, planuoju rekuperaciją. Yra atvesta trasa nuo miesto šil tinklų, bet svarstau apie šilumos siurblį oras-vanduo, ar sutaupyčiau pasirinkdamas šil siurblį, beje kokį , jų pasirinkimas taip pat nemažas. Neapsisprendžiu. Ką galėtumėte patarti. Dėkui.
Apsispręsti gali tik skaičiai. Aš jums jų galutinių nepateiksiu, nes nlb turiu laiko. Bet esme tokia: šilumos tinklų kwh kaina atrodo VLN apie 6 eur centus. Šilumos siurblio energijos kaina 6cnt bus tada, kai metinis šildymo ir vandens ruošimo COP bus tarkim 2 (kai el kwh kaina 12 cnt.) Tikiu, kad orinukai išspaudžia daugiau negu 2, o ir el kainos vidurkis 10ct. BET!!! Yra ir įrengimo kaštai. Kažkaip manau, kad jei atvesta trasa, šilumokaitis ir varikliukas turėtų pigiau kainuoti negu pats ŠS. Visiškai nžnau kokiais papildomai kaštais aplips miesto tinklų prisijungimas. Patarimų gali būti daug, bet atsakymas teisingas tik 1:) Ir greičiausiai jį sužinosi tik ekploatuodamas pastatą.
Sveiki,
Norėčiau pasiteirauti kaip veikia grindinis šildymas plokštuminiame pamate. Ar jaučiama didelė inercija ? Kiek maždaug laiko užtrunka grindyse pakelti temperatūrą 1 laipsniu ir per kiek mazdaug nukrenta 1 laipsnis ? Pats turiu plokstumini pamata 25cm storio (22m3 betono).
Na, Edvardai, sunku pasakyti, nes gyvenam jau 5 metus, šildymo neišjunginėjame, tai visada ir laikosi nustatyti 22. Šildymo funkciją aktyvuojame rugsėjo mėn. Daviklių grindyse nėra, todėl nieko tau negaliu pakomentuoti.